2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ADOMAS SUBAČIUS: GRAUDŪS VERKSMAI IR DANTŲ GRIEŽIMAS (IŠTRAUKA IŠ”PABIRŲ” APIE DARBĄ LEIDYKLOJE


Subacius kapin. 1 II_1.jpgIII. SUMAKULATŪRINTAS KUKURŪZNIKAS IR SUDRASKYTA GEOGRAFIJA

Didžosios 1964 metų nelaimės neaplenkė ir didžiojo Didingosios komunizmo programos kūrėjo, dėl nuopelnų imperijos žemės ūkiui paskelbto Kukurūzniku, Nikitos Sergejevičiaus. Toks išmoningas ir tvirtas vyras buvo, tokią svaiginančią programą sukūrė, Kazachstano dykynes įsavino, Gagariną kosmosan iškėlė, visą Ameriką jei ne raketomis, tai bato kulnu į tribūną sudrebino... Ir nei iš šio, nei iš to staiga buvo ne tik išmestas iš šventojo sosto, bet ir išrašytas iš vienintelės partijos. Šis vardas pasidarė trefnas ir viešai neminėtinas, aišku, išskyrus anekdotus. Bet kai gerai pagalvoji...

Galvot galima visaip, bet šitoji pamokymų mokytojams knyga įstrigo. Juk joje ne sykį ir ne du buvominimas šis suniekintas vardas. Programa gera, anot šitos knygos mokytojams, “tai konkretus, moksliškai pagrįstas komunizmo statybos planas”. Vien dėl šio vardo 12-os leidybinių lankų knygą, išspausdintą 2 tūkst. egzempliorių ne kažin kokiame popieriuje ir menkai įrištą, teko, valdiškai sakant, atiduoti į makulatūrą. O pati programa dar ilgai buvo vykdoma. Anot kito proletarinio rašytojo, pražūsim mes, nepražus darbai. Deja, didingajam didingosios programos kūrėjui neatsirado tinkamo įpėdinio, kuris būtų pajėgęs... Bet kai bent kiek apie tai pagalvoji, tai į tokius niekus tik ranka numoji.

Knygą vertė G. Žaliukas. Bet jis dėl jos sumakulatūrinimo nenukentėjo. Jam buvo išmokėtas visas priklausantis honoraras. O kai gerai pagalvoji, tai vargu ar nukentėjo ir mokykla. Taigi tokie nesėkmingi ir nelaimingi leidyklai buvo šie metai. Daug dantų nuo griežimo apdilo. Duok, Dieve, kad daugiau planetos taip nevykusiai nesusieitų ir tokios bėdos ant leidėjų galvų neužgriūtų!

1965 m. buvo kiek lengviau. Draskyti teko tik vieną knygą. Iš tikrųjų tokia ten ir knyga, tik 3 tūkst. egzempliorių -- tai TSRS ekonominės geografijos vadovėlis lenkų kalba. Su tais politiniais vadovėliais esti daugiau keblumų. Kaip sakyta, ir vienas kablelis gali sumenkint milijonų žmonių kūrybines pastangas. Teko pakeisti du lapus. O turint darbo ir su trim lapais, ir su 13 000 knygos egzempliorių patirtį, keiksnotis lyg ir nebuvo noro. Užtat į tris knygas buvo dėti atitaisymai, nurodant, kur kokia raidė ne savo vietoje. Tai Geometrijos papildoma medžiaga, Lietuvių kalbos rašybos žodynas ir Prancūzų-lietuvių kalbų žodynas. Paprastai žodyną sunku išleisti be klaidų atitaisymo. Jeigu tik leidėjas sąžiningas, tai ir klaidų atitaisymas. Leidykla buvo sąžininga.

1967 m. buvo jau kiek sunkesni. Sakoma, kad iš klaidų mokomasi. Deja, ne visada išmokstama. Šįkart nepasimokė ir leidykla. Vėl dėl pavadinimo teko plėšti titulinį lapą. V. Galinio ir K. Umbraso parengtame literatūros vadovėlio tituliniame lape buvo parašyta Lietuvių literatūra X klasei, ką teko keisti į Lietuvių literatūros vadovėlis X klasei. Kadangi vadovėlis ėjo 31 tūkst. egzemplotių tiražu, daugeliui teko prie jo papildomai paplušėti, o kai kam dantimis pagriežti.

Nelaimė ištiko dar vieną leidinį. Kažkas jame sukeitė vietomis iliustracijas, kažkas skaitė ir laiku to nepastebėjo, dar kažkas po laiko praregėjo. Pagal turimą patirtį buvo išplėštas ir pakeistas vienas lapas.

1968 m. iš Vadovėlių lenkų kalba redakcijos išleistos Literatūros mokymo priemonės IX klasei plėštas paskutinis lapas su metrika. Pasirašant leidinį spaudai, redaktorė iš Vilniaus telefonu pranešė vertėjų pavardes, kurias kažkas ir įrašė į metriką. Deja, tas kažkas įrašė klaidingai. Visa laimė, kad knyga buvo išspausdinta tik 2 000 egz. tiražu.

1969 m. buvo irgi neramūs. Skaitinų VI klasei vadovėlyje daug nemalonumų pridarė viena nedidelė, plonutė raidė i. Jinai kažkaip nepateko ten, kur turėjo patekti. Vietoj Vincas Krėvė-Mickevičius, buvo išspausdinta Mickevičus. Šitaip iškraipyti lietuvių literatūros klasiko pavardę buvo tikrai nedora. Teko šitą nedorybę ištaisyti doru lapo plėšimu. Tikrai doru, nes knyga buvo išspausdinta 33 tūkst. egzempliotių tiražu. Nedoru darbu tokio tiražo įveikti tikrai neįmanoma.

Neišėjo sausas ir Astronomijos vadovėlis. Tiesa, prie teksto niekas neprikibo ir kokios eibės jame nerado. Bet ne ta puse buvo įklijuota įklija. Kadangi įklijas klijuoja spaustuvė, tai jai ir teko ją perklijuoti. Leidykla nusiplovė rankas.

Nepasisekė ir Z. Zinkevičiaus Lietuvių kalbos tarmių leidinukui. Tiksliau sakant, nepasisekė korektoriui ir redaktoriui suvaryti raides į savo vietas. Teko dėti klaidų atitaisymą. Juk nepatogu, kai kas gali pagalvoti, kad toks didelis lietuvių kalbos mokovas nemoka lietuviškai rašyti. Teko griekus prisiimti leidyklai.

1970 m. nesėkmės lydėjo Vadovėlių lenkų kalba redakciją. Plėštas Lenkų kalbos vadovėlio VII-VIII kl. lapas. Bet kai tiražas tik 3 tūkst. egzempliorių, dantų griežimo tikriausiai nebuvo.

Į Vidurinių amžių istorijos vadovėlį lenkų kalba dėtas klaidų atitaisymas. Bet kai tiražas mizernas, tai ir viršplaninės darbo sąnaudos buvo mizernos.

1971 m. kentėjo 5 tūkst. egzempliorių tiražu išleistas straipsnių rinkinys Literatūros mokymo klausimais. Kažkas kažką sudėjo ne ten kur reikėjo, taigi supainiojo tekstą, dėl ko knygai teko pakeisti net tris lapus. Todėl ir šių metų negalima laikyti labai sėkmingais.

1972 m. į Astronomijos vadovėlį dėtas klaidų atitaisymas. Gal žvaigždės buvo sumaišytos, gal planetos, dabar nepatikrinsi.

Taip buvo operuojamos sunkiomis, mirtinomis politinėmis ligomis sirgusios knygos, taip piliulėmis buvo gydomi lengvesni atvejai. Bet kartais pradėti leidiniai iš viso neišvysdavo dienos šviesos. Matant, kad besiformuojantis naujagimis vystosi nenormaliai, kad pagimdytas gali būti visai pasiligojęs ir pridaryti nemalonumų, užuot davęs naudos, tekdavo nėštumą nutraukti, moksliškai sakant, daryti abortą. Ankstesnėse ar brandesnėse vaisiaus vystymosi stadijose: atsisakyti parengto rankraščio, nutraukti darbą korektūroje ar pasirašant rinkinį spaudai. Žinoma, prieš tai surengus konsiliumą ir suderinus nuomones. Keletą tokio aborto pavyzdžių esu davęs anksčiau, čia dar pridursiu porą.

1972 m. vienas kažiek žinomas mokslininkas gamtininkas, turėjęs reikalų su paukščiais, žinoma, laukiniais, o ne su vištomis ar žąsimis, pasisiūlė parašyti knygelę mokiniams apie paukščių karaliją, taigi Žuvinto ežerą, pavadindamas šį leidinuką Mirštantis ežeras. Kodėl gi neišleidus tokio! Ir parašė, ir įteikė. Bet aprašė ne patį ežerą, o tuos laikus, kai ežero vietoje plytėjo sausuma, gyvenama ne šiuolaikinių žmonių ir ne šiuolaikinių žvėrių. Redaktorė knygą suredagavo, dailininikas A. Vitulskas gausiai iliustravo. Pasirašant leidinį į gamybą, paaiškėjo, jog autorius davė tokią valią savo fantazijai, kad ji nepaisė nė elementariausios logikos. Užgimti galėjo kažkoks iškrypėlis. Buvo sušauktas konsiliumas, ir nėštumas nutrauktas ankstyvoje jo stadijoje.

Trijų lankų leidinuką apie skulptorių Vincą Grybą “Mokinio bibliotekos” serijoje buvo pasiūlyta parašyti monografijos apie V. Grybą autoriui. Parašė ir įteikė. Nežinau, kaip monografija, bet šis leidinukas smarkiai sirguliavo. Gydytas jis iki atidavimo į gamybą 1974 09 05, gydytas ir korektūrose iki pasirašymo spaudai 1975 11 17, taigi per ilgesnį nei metai laiko tarpą. Pasirašant spaudai, vedėjui buvo patarta dar panaudoti jam gydomasiąs procedūras, bet šiam buvo taip nusibodęs tas gydymas, kad signalinį egzempliorių leidykla gavo visai pašlijusios sveikatos. Šlubavo daugelis vidaus organų. Sušauktasis konsiliumas, dalyvaujant valdžios atstovams iš Vilniaus, pasekė Spartos pavyzdžiu ir nusprendė numesti naujagimį nuo olos. Kas ir buvo padaryta.

Kai ir ne itin įtemptai pagalvoji, V. Gybas už tai tikriausiai nepyktų. Labai jis tenai buvo raudoninamas, revoliucinams, bolševikinamas, stengiantis jam visa tai primesti kaip dideles dorybes. Primesti dirbtinai, per jėgą, kai kur nesilaikant paprasčiausios logikos. Tokie buvo laikai, tos logikos daug kur nereikėjo. Bet ar dabar kitaip?

Sunkesni reikalai buvo su išspausdintų knygų sergančiais viršeliais. Viršelį ne taip paprasta operuoti -- nuplėši ir naują priklijuoti. Keletas jų tokių ir dienos šviesą išvydo. Sakysim, Geografijos skaitiniams buvo nupieštas dviejų spalvų viršelis. Viena spalva žymėjo žemynų kontūrus, kita juose gyvenančius gyvūnus. Bet spaustuvė šias spalvas išskyrė: žemynų kontūrus išspausdino pirmoje viršelio pusėje, o gyvūnus ketvirtoje, kuri turėjo būti tuščia. Išėjo nei šis, nei tas. Bet į mokyklas knyga iškeliavo.

Garsaus ateisto B. Jauniškio leidinukui lenkų kalba buvo nupieštas viršelis su poros centimetrų pločio rėmeliais, kuriuose puikavosi ornamentai ir įvairūs žmogeliukai. Tas rėmelis ketvirtoje viršelio pusėje išėjo apverstas. Taigi apsivertė ir žmogeliukai. Bet kokie ten žmogeliukai, mažučiai kaip angeliukai. O angeliukai labai tinka prie temos. Bažnyčiose jie rodomi irgi visokiomis pozomis. Antra vertus, kai gerai pagalvoji, tai ir žmonėms būdingos visokios padėtys. Todėl gal tūlas skaitytojas šito viso gal nė nepastebėjo. Žinoma, jeigu iš viso atsirado koks lenkas, skaitąs ateistinę literatūrą.

Bet nedidelių nukrypimų nuo apipavidalinimo duomenų standartų būdavo apsčiau. Tai kaina nenurodyta viršelyje, dėl ko labai pykdavo knygynų darbuotojai, tai pasirašymo spaudai data ne ta arba net tokia: 1972 VI 00, tai nėra indekso, viršelyje autoriaus pavardės, nenurodyti vertėjai, neteisingi nurodyti lankai bei tiražas, net ne tas dailininkas ir t.t., ir t.t. Tokių apipavidalinimo brokelio atvejų kasmet susidarydavo keliasdešimt, nors jaunesnieji redaktoriai buvo verčiami būti dėmesingi ir akylūs. L. Ilgūnaitei, registravusiai klaidas, išėjus į užtarnautą poilsį, leidykla pradėjo dirbti atsakingiau ir tų “nusižengimų” ėmė mažėti, o po metų kitų ir visai neliko. Kai gerai pagalvoji, tai gal irgi išėjo į pensiją. (Pabaiga)


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)