2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos televizijos: viskas gerai, bet gali būti ir geriau


Sp.masinele I_1.jpgAš 16 metų gyvenau Anglijoje ir Lietuva mane svetingai priėmė atgal: davė darbų, daug pinigų, televizijos laidą, skilčių laikraščiuose. Sako: “Tik gyvenk čia, viskas bus taip, kaip tu nori.”

Aš Lietuvai dėkingas. Ir televizijos žiūriu daugiau nei buvau pratęs žiūrėti.

Šioje šalyje televizija nėra bloga. Visi yra įpratę burnoti, koneveikti Lietuvos eterį, bet jie nėra teisūs.

Pasižiūrėkite, kas rodoma Italijoje. Tikras siaubas! Visos laidos — to paties žaidimo formato, visur — tos pačios krūtiningos išsišiepusios pupytės vietoj vedėjų. Turinys toks, kad kalbos net nereikia mokėti.

O Lietuvoje — viskas gerai. Ypač turint galvoje šalies dydį ir auditorijos perkamąją galią.

Mes nesame turtinga šalis. Aš žinau, ką sakau, — aną dieną buvau įsijungęs teleparduotuvę. Ten garsiausias šalies drabužių dizaineris, kurio lūpomis tik šampanas turėtų tekėti, uoliai pardavinėja nebrangius itališkus čiužinius.

Perkamoji galia nėra didelė, reklamos pinigų nedaug, lėšų laidoms rengti — maža. Todėl viskas daroma taupiai, ir rezultatas tikrai yra neblogas.

Man įdomiausias dalykas — tarptautinės žinios, bet aš nesusidarau autentiško įspūdžio, nes jas visada žiūriu anglų kalba transliuojančiais kanalais. Jei žiūrėčiau lietuviškai, būtų nykiau — taip nyku, kad turbūt reikėtų emigruoti. Antra vertus, žmonės žada emigruoti kiekvieną kartą, kai mano parašytus tekstus perskaito spaudoje, ir ką dabar daryti?

Trečia vertus, jei kas nors domisi tarptautinėmis žiniomis, tai, be abejo, kalba ir angliškai. O nekalbantiems angliškai tomis žiniomis domėtis ir nepriklauso. Taip jam ir reikia, tegul žiūri Seimo TV.

Lietuvoje per televiziją rodomas neįtikėtinas kiekis filmų. Tie, kas nuomoja DVD plokšteles, turėjo seniai persipjauti venas. Kas gali norėti pirkti ar net dykai nusisiurbti iš interneto kokį nors filmą, kai vakarais per TV filmų rodo daugiau, nei gali pažiūrėti bedarbis tinginys, kurio užpakalis prisiklijavęs prie sofos.

Žinoma, problema yra vertimas. Vertėjai ir redaktoriai yra mirtinai įbauginti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir inspekcijos. Šios, žinoma, sako, kad protingi vertėjai ir redaktoriai neturėtų baimintis. Esą “stilistiškai pagrįstas” vertimas bus leidžiamas net ir su nelabai pageidautina leksika.

Bet rizikuoti dažniausiai niekas nenori, tad tokių vertimų, kaip kadaise buvo “Sopranų”, nėra daug.

Ekrane aštriadančiai nusikaltėliai, apsiginklavę granatsvaidžiais, ir vienaakiai sužvėrėję policininkai mėsinėja vieni kitus motoriniais pjūklais, riaumodami triaukščiais keiksmais, o lietuviškai lyg ramus upelis liejasi folkloro giesmelės: “Po šimts pypkių, kurgi mano šautuvas, kad jį kur žalčiukai? Ak, kipše, kaip gaila, vyrukai, kad jūsų nusikalstamoji grupuotė mūsų nusikalstamajai grupuotei nesumojo narkotikų atidardenti, kaip buvome sutarę. Šarangė varangė po stalu susirangė. Jūsų čia, vyručiai, nors vežimu vežk, ar tik nepradėsime mes jūsų dabar šauninkais pyškinti, saugokitės, šelmiai jūs.”

Ši situacija bent kol kas yra beviltiška. Atsakomybę turi prisiimti tie, kas tą baimės atmosferą sukūrė. Antra vertus, jei leidžiančiose ir draudžiančiose institucijose manoma, kad lietuvių kalba puikiausiai tinkama emocijoms reikšti, o 99 procentai tautos nesutinka su tuo ir kalba taip, kaip patinka, tai turime televiziją, kuri yra mūsų kalbinės dviveidystės veidrodis.

Dokumentikos per lietuvišką televiziją nedaug, bet galima pažiūrėti savaitgaliais Zitą Kelmickaitę, ir — garbės žodis — to pakanka. Aną dieną žiūrėjau jos laidą iš Dzūkijos, iš Čepkelių raisto. Negaliu nusiraminti ligi šiol, nes tai buvo Televizija iš didžiosios raidės.

Pokalbių laidos yra tokios, kokie yra pašnekovai. Išskyrus, aišku, mano paties laidą, antradieniais 21 val. rodomą per BTV, — ji smarkiai geresnė už visas kitas, bet tai jūs ir patys žinote.

Pramoginės laidos — šokių, muzikos, žaidimų — kaip ir visame pasaulyje, yra nei geresnės, nei blogesnės.

Man šio to trūksta. Na, didelio biudžeto kulinarijos ir kelionių laidų, kur būtų jau taip viskas prabangiai, kad stogas kilnotųsi. Kad mėsainio ruošimą Jamaikos paplūdimyje filmuotų penkiomis kameromis ir dar viena iš sraigtasparnio, o fone skambėtų gyva muzika. O kelionių programa būtų tokia, kad net vietos gyventojai aikčiotų, linguotų galvas ir sakytų: “Taip gražiai nufilmuoto savo miesto dar nematėme.”

Tai štai toks verdiktas. Televizijai — viskas gerai. Ar gali būti geriau? Be abejo. Viskas prieš akis.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)