2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Demokratijos sargiai gaudo savo uodegą

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS, laikraštis "Ūkininko patarėjas"

arnnoldas_al II_1.jpgNeretai šunų augintojai skundžiasi, kad suaugę jų globotiniai nei iš šio, nei iš to liaujasi saugoję namus ir avių bandas, loję ant nepažįstamųjų, pradeda suktis ratu kaip vaikų žaislai „vilkeliai“, gaudo savo uodegą, o sučiupę jos galą suleidžia dantis į stimburį. Veterinarai tokį keturkojų elgesį aiškina įvairiai: gal šunis kamuoja nepaaiškinamas nuobodulys, galbūt apėmęs nerimas ar tiesiog blusos sukandžiojo. Bet yra ir sudėtingesnių atvejų – „geriausi žmonių draugai“ savo uodegą ima vaikytis tada, kai jiems trūksta šeimininko dėmesio, glostančios, kaulą ar žaidimų kamuoliuką numetančios rankos. Atrodo, panaši depresija šiandien prislėgusi ir dalį „Lietuvos demokratijos sarginių šunų“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos registruose, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdžių protokoluose vadinamų tiesiog TV kanalais ir spaudos leidiniais).

Bet reikėtų grįžti į ligos priešistorę. Lapkričiui baigiantis šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pagaliau padarė tai, ko jau dvejus metus jos prašė, maldavo (vos ne letenėles iškėlusi) Lietuvos žiniasklaida. Prezidentė paragino Seimą nustatyti spaudos leidiniams 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) vietoj dabar galiojančio 21 proc. tarifo (pirminė arabiško žodžio „tariff“ reikšmė – išpirka, kurią musulmonų piratai viduramžiais už „teisę” plaukioti Viduržemio jūra išlupdavo iš prekybos laivų). Piratiška rinkliava vienas redakcijas jau paskandino, kitas privertė atleidinėti darbuotojus žurnalistus arba sudarinėti sutartis su užsienio šalių, kur PVM keturgubai mažesnis, spaustuvėmis. Nespėjo žiniasklaidininkai lengviau atsidusti, kai iš Vyriausybės kanceliarijos papūtė gūsingas ledinis šiaurės vėjas: premjeras ir finansų ministrė, tarsi negirdėję prezidentės siūlymo (kuris, žinant jos ir ministrų kabineto reitingus, tolygus įsakymui), prastai surenkamą šalies biudžetą sugalvojo papildyti dar labiau didindami PVM tarifus. Net diletantui aišku, kad po to visa Lietuva būtų virtusi plyno lauko investicijoms tetinkama vieta, nedominančia investuotojų. Po savaitgalio susiprotėjo ir patys šio siaubo filmo scenaristai. Makabriška idėja tyliai dingo iš Vyriausybės pasitarimo darbotvarkės, valdančioji koalicija pradėjo svarstyti kitus būdus valstybės iždui pripildyti. Atrodytų, demokratijos sarginiai šunys už tai valdžiai galėjo bent kokį kartą draugiškai urgztelėti ir pavizginti uodega. Kur tau. Kibo politikams į blauzdas. Tos dienos, kai vyko Vyriausybės pasitarimas, vakarą visuomeninė ir komercinės televizijos, o kitą rytą – dienraščių lyderiai ir tikrų lietuvių laikraščiai užjautė (taip karštai, kad galima buvo įtarti nenuoširdumą ...) pensininkus, kuriems esą teksianti sunkiausia biudžeto stabilizavimo našta (tarsi po Lietuvai grėsusio 23- jų balų žemės drebėjimo sukelto cunamio, kurio pirmąja auka būtų tapusi žiniasklaida, apskritai būtų įmanoma kažkokias pensijas kam nors mokėti).

Didžioji, įtakingoji lietuviška žiniasklaida įsitikinusi, kad iš principo niekuomet negalima pagirti valdančiųjų politikų, nes visi jie „vagys, kyšininkai ir tinginiai“. Katalikiškos Lietuvos žurnalistai, rašydami straipsnius ir rengdami reportažus apie visų Vyriausybių, Seimų veiklą, jau 20 metų vadovaujasi musulmonų pranašo Mahometo įžvalga: „Jei tau kažkada įkando blusa, argi po to jų neužmušinėsi visų?“

Dabar, kai 2012 m. biudžeto svarstymas perėjo į lėtinę, vangiąją fazę, didieji demokratijos sargiai pradėjo sau kramtyti uodegą. Gal ilgisi šeimininkų, kurie pabėgo į Londoną arba mirė. Gal širsta ant dresuotojų, kurie pardavė savo augintinius ar per prastai juos šeria. 1977 m. sukurto VFR filmo „Mirtis - mano amatas“ veikėjas, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, buvęs kaizerinės Vokietijos kariuomenės puskarininkis Schraderis savo draugui, būsimajam Aušvico mirties stovyklos komendantui Franzui Langui (Hössui) skundėsi: „Štai koks yra civilis gyvenimas: niekas tau neduoda įsakymų, iš nieko negauni nurodymų, viską tenka spręsti pačiam!“

Senoji pokarinė, pokomunistinė, posovietinė pasaulio tvarka šiomis dienomis trupa tiesiog akyse. „Šimtmečiams sukurta“ Europos Sąjunga greitai iširs arba taps iš stipraus centro valdomomis Jungtinėmis Vakarų Europos Valstijomis. Kas dar prieš metus galėjo pagalvoti, kad demokratijos niekada labai nepasigedę paprasti rusai po valdžios suklastotų valstybės dūmos rinkimų būriais išeis į gatves ir išvadins Kremliaus valdytojus vagimis bei sukčiais!?. Europos (taigi ir Lietuvos) žiniasklaida taip pat turi keistis, jeigu nenori atsidurti istorijos šiukšlyne. Užuot nuolat amsėjusi ir šiepusi dantis dėl formaliosios, abstrakčiosios ar siauros virtuvinės demokratijos, privalo jau dabar pratinti skaitytojus ir žiūrovus išgyventi pasikliaunant vien savo jėgomis, kai nustos galiojusi Lietuvos stojimo į ES sutartis, aklinai užsidarys Briuselio struktūrinės paramos fondai ir paskutinis NATO oro policijos naikintuvas pakils iš Zoknių oro uosto, kad niekada čia nesugrįžtų. 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)