2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rudeninė „Naujoji Romuva“

Alfas PAKĖNAS

Romuva2011_3vir_1__1__II.jpgIštikimi kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ skaitytojai sulaukė trečiojo – rudeninio – šių metų numerio, prasidedančio Fiodoro Dostojevskio išmintimi: „Būti žmogumi tarp žmonių ir išlikti juo visada, esant bet kokioms nelaimėms, nenusiminti ir nenusidėti – štai gyvenimo prasmė ir paskirtis.“ Žurnale plačiai minimas šio rusų rašytojo 190-metis: spausdinamas jo žmonos Anos Dostojevskajos knygos „Atsiminimai“ fragmentas, kurį iš rusų kalbos vertė Andrius Konickis, bei Margaritos Varlašinos esė, primenanti „Margų raštų“ dar 2005 m. išleistą rusų emigranto, literatūrologo Marko Slonimo (1894-1976) knygą „Trys Dostojevskio meilės“. Autorė teigia, kad M. Slonimo knyga tenkina skaitytojo smalsumą, „bet svarbiausio dalyko – Dostojevskio genialumo – psichoanalitinė instinktų „medžioklė“ nepajėgi atskleisti: tai kaip buvo mįslė, taip ir liko“.

Vienas nuolatinių kultūros gyvenimo žurnalo bendradarbių, filosofas Antanas Andrijauskas skaitytojui pateikia išsamią studiją „Amžinybės ilgesys indų estetikos ir meno tradicijoje“. Jis rašo, kad „senovės Indijos estetinės minties ir meno tradicija yra unikali savo turtingu idėjų ir meno formų pasauliu, tūkstantmečiais gyvavusių estetinių idealų ir meninės kūrybos nuostatų tęstinumu“.

Įdomūs Vlado Žuko ir Remigijaus Venckaus rašiniai apie du žinomus dailininkus. Pirmasis pasakoja apie Stasį Ušinską, antrasis – apie Arvydą Kašauską. Algė Gylienė, Sigita Grabliauskaitė ir Raimonda Simanaitienė nuvalo užmaršties dulkes nuo dailininkės Filomenos Ušinskaitės (1921-2003) atminimo. Jų parengtame straipsnyje „Filomena Ušinskaitė: kūrybinių siekių kelyje“ pasakojama apie šią patrauklią asmenybę – dailininko S. Ušinsko seserį: „Dabartiniame Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete, trečiame aukšte, anuomet buvo Filomenos Ušinskaitės asmeninė studija. Kokia įdomi tai buvo patalpa! Palei sienas stovėjo lentynos, jose buvo išrikiuoti pačios mokytojos, mokinių ir brolio Stasio sukurti stiklo darbai. Kampe stovėjo stiklo degimo krosnis, trintuvė dažams maišyti, o centre – rytietiškas stalelis. Ant jo kolboje buvo verdama kava, svaiginantis jos aromatas pasklisdavo po visą mokyklą... Visi prisimena ir neatskiriamą dailininkės atributą – papirosų „Laika“ pakelį. Bet, žinoma, svarbiausia čia buvo pati studijos šeimininkė – labai graži, nepaprastai elegantiška...“ Spalvotoje žurnalo įklijoje spausdinami trys F. Ušinskaitės tapyti darbai: „Mergaitė“, „Motina“ ir „Pavasaris“.

Profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis pateikia dar vieną rašinį su rubrika „Asmenybių galerija“. Šį kartą pasakoja apie mokslininkę, VDU garbės daktarę Mariją Gimbutienę (1921-1994). Kaip visada, gyvas, intriguojantis ir informatyvus šio skaitytojų pamėgto autoriaus darbas.

Žurnale yra ir kitų įdomių, reikšmingų publikacijų – Algirdo Grigaravičiaus „Jonas Basanavičius, senoji lietuvių kultūra ir krikščionybė“, Gintaro Lučinsko „Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje“. Spausdinama Aivaro Veiknio, Rasos Kutkaitės, Juliaus Kelero ir Montės eilėraščių, Kazio Sajos prozos, pateikiama dailininkų Elenos Kniūkštaitės, Arvydo Kašausko, Naglio Karvelio, Stasio Ušinsko darbų bei Zitos Šliogerienės rudenišku liūdesiu dvelkiančių meninių nuotraukų. 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)