Henrikas Vaitiekūnas: Kas meluoja geriau?

up30_pies03_II.jpgDidžiųjų Lietuvos laikraščių redaktoriai visuomet truputėlį susinervina, kai „Labo ryto” spaudos apžvalgininkai laidoje paskaito ne jų, o konkurentų leidinį.

Televizininkams yra paprasčiau: leidinio, nerašančio apie jų laidas, jie sakosi neskaitantys. O jei pakritikuoja, tai jie – tie laikraštininkai – didžiai nustemba sužinoję, kad, girdi, toks spaudos leidinys apskritai yra.

Tačiau gi žinote: laikraštininkams 90 procentų naujienų (na, kolegos, nesiginčykite) padiktuoja televizija, o TV darbininkai pirmąja ryto pareiga laiko ne žmoną pamylėti, bet naujausią spaudinį atversti. Arba tą patį „Labą rytą” pažiūrėti.

O dabar leiskite paklausti: kaipgi vadinasi tas aktas, kai labrytiečiai ima į rankas Pirmą Tos Dienos Laikraštį? Atsakymas: tai reitingavimas. Pirmiausia pranešama tai, kas visiems svarbiausia. Ir įdomiausia.

Panašiai turėtų būti ir televizijoje. Bet nėra! Tiesa, į neregėtas aukštumas užkopė aną savaitę net į penktąją reitingų vietą TV3 žinios. Analogiška LNK laida – šešioliktoje vietoje. O kur „Panorama”, kurgi pats „Labas rytas”?

Jau ne pirmą sezoną intelektualių žmonių sambūriuose madinga pagirti LTV2. Bandymai parengti TV programą „protingesniems” davė vaisių. Tačiau kas pasakys, kiek Lietuvos žmonių žiūrėjo laidą apie operos architektą R.Wilsoną? (rež. J.Juchnevičius), kiek jų klausėsi aktoriaus Sigito Jakubausko skaitomas A.Jonyno eiles? Ar gali jos prilygti keistajai ir neobjektyviajai (H.V. nuomone) „Akistatai”?

Tradicinių – „senoviškų” – laidų prodiuseriai skėsčioja rankomis ir tvirtina, kad visiškai sugedo Lietuvos žiūrovas ir jo skonis. Bet senjorai nusisuko ir nuo nuolat savo mirtį neigiančios ir pigiąja tapusios BTV.

Stebuklinis „pagaliukas” – nuotolinio TV valdymo pultelis – Lietuvoje vis dažniau stabteli ties transliuotojais, kurie reitingų lentelėse įvardijami taip: „kitos TV”. Tas kitas TV pas mus dabar renkasi jau 25,4 procento žiūrovų.

„Kalti TV metrai”, – sako televizijų programų direktoriai.

Priminsiu jums, kas tai yra. Tai sistema, kai į tam tikros socialinės grupės, tam tikras pajamas gaunančių ir tam tikrą išsilavinimą turinčių piliečių televizorius įmontuojamas tam tikras aparatėlis, fiksuojantis visus „pagaliuko”, t.y. nuotolinio valdymo pultelio, judesius. Kai duomenys užfiksuojami, jie perduodami į Slaptąjį Centrą.

O tas Slaptasis Centras jau užfiksavo, kada jūs atsikėlėte, kada nuėjote miegoti. Gal netgi žino (kas galėtų tai paneigti, jei TV neišjungėte?), su kuo nuėjote miegoti. Niekas negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Informacija įslaptinta. Kad nepaveiktų mūsų sąmonės. Ir kad negalėčiau kaimyno paprašyti, kad nežiūrėtų – 58-ąjį kartą – „Šuriko nuotykių”. Nes jei nežiūrės, reitingas bus mažas. O jei tokio filmo reitingas bus mažas, tai gali atsiliepti santykiams su Rusija. O paskui – kas galėtų paneigti – gal net dujų kainai? Štai kokie galingi yra TV metrai!

„Klausyk, o kas tie TV metrai yra?” – lovą klodama klausia manęs Garbanotoji Buhalterė.

Aš, žinoma, jai atsakau: „Metras, brangioji, yra matas, lygus vienai keturiasdešimtmilijoninei žemės meridiano daliai…”

Ji nusilenkia mano intelektui. Ir pasiūlo per TV3 pažiūrėti pirmoje reitingų lentelės vietoje karaliaujantį filmą.

Žinoma, tai „Moterys meluoja geriau”.

Dailininko Algimanto Snarskio („Ūkininko patarėjas”) piešinys

Panašūs straipsniai