Ant žiniasklaidos užritinta 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo girnapusė, atrodo, sujudėjo ir atsirado vilčių, kad ji bus nukelta: girnapusę pabandė paklibinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pasiūlė periodinės spaudos leidiniams taikomą PVM tarifą sumažinti iki 9 proc.
Gražus judesys iš valdžios pusės.
2008 m., per vadinamąjį naktinį mokesčių perversmą, valdančioji dauguma vienu mostelėjimu pagerino Europos rekordą: periodiniams leidiniams Lietuvoje nustatė patį didžiausią PVM mokesčio tarifą (visose Europos šalyse šis tarifas svyruoja nuo 0 iki 10 proc. ir tik Bulgarijoje yra beveik toks pat, kaip Lietuvoje, – 20 proc.).
Prognozuota, kad girnapusė Lietuvos žiniasklaidai taps tikru antkapiu, kuris taip pritrėkš leidinius, kad jų apimtis susispaus iki 2 iki 4 puslapių, tad įvykių vandenyne plaukios tik nejudrios spaudos plekšnės, o valstybinės institucijos piliečius reguliariai aprūpins elgetiškais informacijos daviniais.
Kaip tai daroma, galima pamatyti bet kurioje valdžios įstaigoje, kur už mokesčių mokėtojų pinigus
samdomi spaudos atstovai ar steigiamos gyventojus informuojančios valdiškos tarnybos. Jos, kaip žinoma, nuolat praneša „skaitytojams“, kaip išmintingai rengiami viešieji konkursai, kaip uoliai pluša valdininkai, kaip narsiai jie semiasi patirties egzotiškose šalyse, kaip kategoriškai atsisako painioti viešuosius ir privačiuosius interesus, kaip nesavanaudiškai veržiasi diržus ir nepaliaujamai mažina etatus besistengdami, kad tik Lietuvos žmonės geriau gyventų.
Po kelerių metų valdiškų informacijos davinių žmonės galbūt pradėtų tikėti, kad gauna visavertę informaciją, ir į Lietuvą sugrįžtų socialistinio realizmo laikai.
Kaip kokį alkoholį žiniasklaidą apmokestinę pilkieji strategai galėjo uždrausti automobiliuose ne tik vežiotis atidarytą alkoholio butelį, bet ir atverstą laikraštį, kad vairuotojams nekiltų pagunda važiuojant skaityti ir nukrypti nuo valdžios peršamos direktyvinės linijos.
Tačiau nors ir labai stipriai girnapusės spaudžiama, žiniasklaida Lietuvoje netapo plekšne po banginiu. Ji toliau kandžiojosi ir tebekelia bangas, kurios gerokai erzina valdiškai idiliško akvariumo puoselėtojus.
Daugelis gal jau ir užmiršo, kad 21 proc. PVM tarifu apmokestintai žiniasklaidai netgi tiesiogine prasme buvo paišomi juodi kryžiai. Taip atsitiko Latvijoje. Kai ir šioje šalyje buvo paskelbta, kad periodiniams leidiniams ketinama taikyti 21 proc. PVM tarifą, Latvijos dienraščiai sumanymą pasitiko juodais kryžiais pirmuosiuose puslapiuose. Taip susivienijo ir nuosaikesni latviški, ir radikalieji rusiški leidiniai. Akciją palaikė ir nemaža dalis visuomenės, todėl galiausiai šalies vadovai atsitraukė ir pasiūlė spaudai lengvatinį 10 proc. tarifą.
Sunku prieštarauti žiniasklaidą spaudžiančios girnapusės žalą apibūdinusiai Prezidentei, kuri, priminusi, kad, pagal spaudos ir žodžio laisvę patekdami į pirmąjį dešimtuką iš 175 pasaulio valstybių, susidūrėme su rimta problema: dėl didžiulio PVM tarifo mažėja spausdinto žodžio prieinamumas. Pasak D.Grybauskaitės, tai kelia grėsmę demokratijai. Prezidentės įsitikinimu, mokesčio įstatymo pataisa palengvins spaudos leidybos sąlygas, sudarys galimybę sumažinti periodinių leidinių kainas, pagerinti visuomenės informavimo kokybę ir užtikrins spaudinių prieinamumą platesniam skaitytojų būriui.
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, „Kauno dienos” žurnalistas, LŽS narys Arūnas Dambrauskas
Piešinio autorius laikraščio „Ūkininko patarėjas” dailininkas Algimantas Snarskis
