2020 m. rugpjūčio 10 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rytą Girk Vakare...Žodžio laisvė negali tapti pinigų įkaite!

Gintaras Aleknonis , Lietuvos radijas

5893714l_II.jpg

Labiausiai „Snoro“ istorijoje nuvylė Lietuvos žiniasklaida, gėdingą vaidmenį suvaidinusi „Lietuvos ryto“ grupė, kurios žurnalistai nenoromis tapo juodø sandėriø įkaitais. Šiandien veidmainiškai klausiama, kas bus su „Lietuvos rytu“, kai visuomenės reikmėms perimtas juos valdęs bankas. Cituojamas įstatymas – valstybė negali turėti žiniasklaidos priemonių. Pamirštant, kad tas pats įstatymo straipsnis skelbia, jog bankai taip pat negali valdyti žiniasklaidos. Antrinės bendrovės tebuvo priedanga.

Kai 2009 m. trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų  užvaldë Lietuvoje registruotas rusų kapitalas, daug kas stebėjosi, kam „Snorui“ pirkti kadaise klestėjusio dienraščio šlovės skutelius ir milijoninius nuostolius nešančią „Lietuvos ryto“ televiziją. Šiandien galėtume teigti, kad tai buvo gerai apgalvota investicija, galėjusi atnešti milijardinį pelną. Praëjusią savaitę tai ir turėjo įvykti. Bet neįvyko.

Pirmiausia prisiminkime taisyklę – joks bankas neatlaikys paniško indėlių atsiėmimo. Ar gali banko valdomas laikraštis paskelbti tokį anoniminį straipsnį, koks aną antradienį pasirodë „Lietuvos ryte“, ir taip net ir pačiam sveikiausiam bankui sukelti mirtiną pavojų? Jeigu toks straipsnis paskelbtas, kitą dieną  redaktorius jau nebedirba. Ir visai nesvarbu, kiek tas redaktorius turi akcijų. Kadangi Gedvydas Vainauskas tebevadovauja „Lietuvos rytui“, vadinasi, anoniminis straipsnis buvo reikalingas tikriesiems dienraščio šeimininkams. Jie siekė sukelti paniką, norėjo, kad indėlininkai skubėtų  masiškai atsiimti pinigus.Lietuvos_skausmas_II.jpg Taip kaltę  už savo nešvarius darbus tikėtasi suversti kitiems. Iš žlungančio banko galima neblogai pasipelnyti. Sumaištyje prie anksčiau banko pradanginto milijardo galima prisidurti dar ir kitą. Bankrotą, kitø nelaime tikėtasi paversti dar vienu pasipelnymo šaltiniu. Jeigu Lietuvai teks bylinėtis su buvusiais „Snoro“ akcininkais, „Lietuvos ryto“ publikacija taps rimtu įkalčiu.

Kiek sunkiau paaiškinti, kodël planas nepavyko, kodėl visuomenė nesureagavo į antradienio provokaciją. Gal užgrūdino pernykštë cukraus panika ar užužpernykščiai gandai apie lito nuvertėjimą. Tikëtina, kad strategijos kūrėjai pervertino savo žiniasklaidos jėgą ir neatsižvelgë į Prezidentės veiksną. Jau kelerius metus kone kasdien valstybės vadovę žeminantis laikraštis neatsispyrė  pagundai dar kartą įkąsti Daliai Grybauskaitei ir ją paskelbti bankø naikintoja. Jau pripratę prie panašių „Lietuvos ryto“ „ančių“ žmonës paprasčiausiai neskubėjo reaguoti. Jeigu anoniminis straipsnis būtų parašytas kitaip, nežinia, ar Lietuvos bankas ir Vyriausybė būtų turėję tas trisdešimt valandų, per kurias ir priimti lemtingi sprendimai.

Tikroji „Snoro“ pamoka mums skaudžiai primena, kaip reikia saugoti ir ginti žodžio laisvę. Šiandien didžiausią pavojų Lietuvos žiniasklaidai kelia įsitikinimas, kad įstatymus turi vykdyti visi, išskyrus pačią žiniasklaidą. Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnis numato, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, bankai, politinës partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. „Snoro Media Investicijos“ parodë, kad gėdos širmomis problemos neuždengsi. Tikiuosi, kad pirmieji principingumo pavyzdį parodys socialdemokratai, kurie tikriausiai net pamiršo, kad jų partija yra smulkioji „Lietuvos žinių“ akcininkė. Įstatymai išimčių  nenumato.

Demokratinei valstybei bene sunkiausia gintis nuo pinigų valdžios. Žodžio laisvë negali tapti įkaite. Prisiminkime ką tik atsistatydinusį Italijos premjerą Silvijų Berlusconį ir tiek žalos padariusią itališkąją „teledemokratiją“. Iš  Europos perimame ne tik gerąją patirtį. Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas jau yra beveik dviejų dešimčių Lietuvos interneto svetainių savininkas.

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)