Po smūgio TV3 kanalui transliuotojai svarsto kurti savo etikos komisiją

Didžiausią televizijos kanalą TV3 paskelbus neetiška žiniasklaidos priemone ir taip jai galimai užkirtus galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pajudėjo bent jau paviršiniai žiniasklaidos etikos ledai.

Komercinius transliuotojus vienijanti Radijo ir televizijos asociacija (RTA) su TV3 televizija priešakyje svarsto atšaukti savo atstovą iš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (ŽLEK) ir sukurti naują savireguliacijos instituciją. Tuo metu Kultūros ministerijoje svarstoma ir dėl pačios ŽLEK likimo, būta siūlymų netgi ją naikinti.

RTA atstovaujantis lobistas Andrius Romanovskis IQ teigė, kad ŽLEK darbu nepatenkinta transliuotojų asociacija svarsto apie naujos etikos klausimus nagrinėjančios institucijos steigimą. Asociacijos pirmininkė yra TV3 kanalo generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė. IQ atsiųstame atsakyme ji teigia, kad naujos institucijos steigimo siūlymą ji pateikė dar prieš dvejus metus, o sprendimas ją kurti arba ne „iš dalies priklauso nuo to, ar valstybė turės ryžto užbaigti dabar svarstomą ŽLEK reformą“.

TV3 įsitraukė į konfliktą su ŽLEK, kuri šiemet televiziją pripažino neetiška žiniasklaidos priemone. Dėl šio statuso, kuris TV3 gali užkirsti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kanalas bylinėjosi teisme. Teismas pirmąjį televizijos skundą atmetė, tačiau ji ketino skųsti ir šį sprendimą.

ŽLEK įgyja teisę skelbti žiniasklaidos priemonę neetiška, kai ši per metus padaro daugiau nei du komisijos nustatytus etikos pažeidimus. Komisija nustatė, kad TV3 etiką pažeidė šešis kartus per vienerių metų laikotarpį.

A. Romanovskis, kuris kritikuoja ŽLEK dėl bendrų jos veiklos principų, pripažįsta, kad komisijos sprendimas dėl TV3 padarė etikos klausimus aktualesnius ir išjudino jų sprendimo procesą. RTA atstovo teigimu, transliuotojų asociacija laikosi pozicijos skaidyti etikos klausimų sprendimą pagal žiniasklaidos sektorius ir ketina kurti tik komercinių transliuotojų etikos klausimus nagrinėjančią instituciją, kuri veiktų arbitražo principu. Sukūrus šią instituciją, pasak A. Romanovskio, būtų atšauktas RTA atstovas iš ŽLEK.

TV3 anksčiau nusprendė sukurti savo vidinį etikos kodeksą, kurį turėtų prižiūrėti septynių ekspertų, kuriuos TV3 atsisako atskleisti, taryba.

RTA nariai yra įmonės, transliuojančios šias nacionalines televizijos ir radijo programas: BTV, LNK, TV3, „Lietus“, „Pūkas“, „Radiocentras“, „M-1“, „Žinių radijas“.

ŽLEK likimas svarstomos ministerijoje

Nors šios Vyriausybės programoje numatyta plėsti ŽLEK galias, Kultūros ministerijoje sudarytos grupės darbotvarkėje šios institucijos reformos klausimas atsirado ne siekiant plėsti jos kompetenciją, o spręsti įsisenėjusias finansavimo ir juridinio statuso problemas.

Darbo grupė ministerijoje buvo sukurta svarstyti Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pertvarką. Iš šio fondo, remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, yra finansuojama ŽLEK veikla. Šiemet jai skirtas 120 tūkst. litų finansavimas.

Fondo direktorius Mykolas Karčiauskas IQ teigė, kad toks modelis yra „neteisingas“, nes fondas ŽLEK skiria lėšas iš bendro kultūros ir šviečiamųjų žiniasklaidos projektų katilo. Tuo metu, pasak jo, komisija fondui nėra niekaip atskaitinga ir net neturi juridinio asmens statuso.

Iš ŽLEK kritikų net buvo pasigirdę siūlymų etikos komisiją likviduoti, tačiau galiausiai pasiektas sutarimas, kad tokia institucija reikalinga, IQ teigė ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjas Laimonas Ubavičius.

Darbo grupėje be ministerijos, SRTRF ir ŽLEK taip pat pakviesti dalyvauti RTA, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Kabelinės televizijos asociacijos atstovai.

Komisija nesutinka tapti juridiniu asmeniu

ŽLEK pirmininkas Linas Slušnys pripažįsta, kad komisija yra našta fondui, ypač jei atsiranda bylinėjimosi išlaidų.

„SRTRF taip pat [kyla] problema, jeigu komisijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu. Tada reikalaujama kompensacijos už teismo išlaidas. Jos paprastai nemenkos. Tai irgi erzina. Nors toks atvejis yra buvęs dar tik vieną kartą, bet nesame nuo to apsaugoti. Tai irgi kelia konfliktą, nes tokios lėšos paprastai nėra numatytos ir jos tikrai skaudžiai atsilieptų fondo veiklai. Todėl juos galima suprasti ko jie [SRTRF] kratosi komisijos išlaikymo. Bet iki šiol niekas neranda geresnio sprendimo, kuris būtų optimalus“, – IQ atsiųstame atsakyme rašo L. Slušnys.

ŽLEK nėra įregistruota kaip savarankiškas juridinis asmuo ir šliejasi prie SRTRF. Pasak L. Slušnio, dėl juridinio asmens registravimo nesutaria komisijon narius deleguojančios organizacijos, kurių yra 14.

„Tiesiog tai susiję su pinigais. Niekas nenori rizikuoti, jog įkūrus reikės rūpintis finansavimu, administracijos išlaikymu“, – teigia L. Slušnys, skaičiuojantis, kad savarankiška ŽLEK per metus turėtų 300 tūkst. litų apetitą.

Pasak jo, valstybei esant sunkioje finansinėje padėtyje, „galima rasti būdą ir paaiškinimą kaip tokios komisijos gali egzistuoti be savo juridinio asmens“.

Komisijos pirmininkas teigia, kad dabar komisijos sprendimai vėluoja iki 5-6 mėnesių, o efektyvesnei fondo veiklai – kad būtų galima dažniau rengti posėdžius – reikėtų bent 230 tūkst. litų vietoje dabartinių 120 tūkst. litų finansavimo.

„Jeigu finansuoja tik 24 posėdžius per metus ir daugiau negali skirti lėšų, tai mes nieko negalime padaryti. Tokių lėšų jau užtenka ir teisininko paslaugoms, nes jis komisijai reikalingas. Ypač pastaruoju metu, kai esame duodami į teismą vos ne dėl kas antro savo sprendimo“, – sako L. Slušnys.

Nuotraukoje: Publikacijos autorius Ignas Krasauskas

                                                        V.Reivyčio nuotr.