2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skandalų vengęs užlipo ant grėblio

Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" žurnalistė

download (2) II_2.jpgŠiais knygų nebepirkimo laikais nauja Prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“ prilygo bombelės sprogimui. Visas trijų tūkstančių memuarų tiražas kaipmat buvo iššluotas iš knygynų. Dabar leidžiama antroji laida. Kas gi sukėlė tokį neįprastą pasisekimą? Juk knygą išpirko ne tikrieji skaitovai, besidomintys memuarais bei įtakingų asmenybių dienoraščiais – ji paprasčiausiai vidutines pajamas gaunančiam inteligentui neįperkama. Kas šiais laikais mokės už bestselerį 54 litus? Bet faktas – knygynuose jos nebėra.

Tam pasitarnavo ir gerai apmąstyta reklamos akcija. Po knygos pasirodymo atsirado žodis. Ne bet koks, o nuaustas iš Prezidento skambiausių citatų. Dienoraštyje minimi buvę ir dabartiniai aukščiausieji valdžios pareigūnai irgi suskubo pasitarnauti reklamos vilkams.

Vienas pirmųjų atsiliepė bene dažniausiai knygoje – net 86 kartus – paminėtas premjeras Andrius Kubilius. Interviu „Žinių“ radijui Ministras Pirmininkas sakė: „Manęs tai nestebina, toks yra dienoraščių žanras. Tik jeigu yra atskleidžiama kokia nors informacija, kuri turi vienokį ar kitokį teisinį statusą, apie tai reikia galvoti, rašant ir publikuojant tokias knygas.“

Pavydėtiną uolumą pademonstravo ir Generalinė Prokuratūra, kaipmat suskatusi kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis išsiaiškintų, ar V. Adamkus neatskleidė valstybės paslapčių. Tada prasidėjo nuogąstavimų lavina, kad knyga tuoj bus uždrausta. Tai sukėlė dar didesnį ažiotažą.

Ar tas sukeltas skandalas vertas knygoje išsakytų minčių, pateiktų atsiminimų svoriui? Žinoma, pateiktas slogus politinės atmosferos laukas, tvyrojęs vos prieš kelis metus, sudaro ne kokį vaizdelį apie mūsų politinę sistemą. Apmaudu, kad virš jos nepakyla net ir vakarietiškos kultūros nešėjas ir išpažinėjas V. Adamkus. Tiesiog ir jis, aplinkybių bei artimiausių patarėjų apsupty būdamas, buvo priverstas laikytis paprasto principo – neįlipęs į balą, nesužinosi jos gylio. Bet ateina laikas, pamatavus balos gylį, iš jos išlipti. Nepavyko.

Kuo gi suvirpino politikos lauką šie dienoraščiai? Paprastai niekas nesikabina prie atsiminimų rašytojų, nes memuarai – ypatingas literatūros žanras. Tai pasakojimas apie įvykius, kurių dalyvis ar stebėtojas buvo pats autorius. Visas įdomumas, kaip autorius vertina ir interpretuoja būtąjį laiką ir žmones. Koks buvo fonas, toks ir pasakėlių tonas.

Štai vos vienąkart knygoje paminėtas Kęstutis Masiulis atsakė itin rūsčiu komentaru. Memuaruose V. Adamkus apie jį rašo: „Tarsi kurstydamas susipriešinimą, vienas konservatorių Vilniaus skyriaus vadovų Kęstutis Masiulis šiandien (2007 m. rugpjūčio 21 d.) interviu „Kauno dienoje“ mane kaltino kone prisidėjus prie Vytauto Pociūno nužudymo. Ar išvis įmanoma dar žemesnio lygio politinė kultūra?“ Lietuvoje viskas įmanoma. Į tai šiandien K. Masiulis atrėžė be užuolankų.

„Jo knygoje kai kas selektyviai atskleista, o kai kas nuslėpta. Vienos pavardės parašytos, kitos ne, vieni dokumentai išviešinti, kiti ne. Ar tokia knyga neturi politinio užtaiso? Pajuodinti vienus, pašviesinti kitus, sukiršinti trečius?“ – retoriškai klausia K. Masiulis savo komentare.

Bene daugiausiai insinuacijų sulaukė Prezidento paviešintas STT ir VSD vadovų – nuolatinių V. Adamkaus informatorių ir pašnekovų, Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto veiklos tyrimo protokolas. „Stvėriausi už galvos“, – emocingai rašo Prezidentas. Tada sužinome: STT turėjo duomenų, kad nuo 2003 m. „Rubikon“ bendrovės vadovas kas mėnesį mokėjo A. Ignotui po 10 tūkst. Lt, o sausį sumokėjo 100 tūkst. Ką daro Prezidentas, susipažinęs su tokia medžiaga? Atiduoda ją premjerui Gediminui Kirkilui. Viskas. Reikalas pamirštas iki memuarų pasirodymo.

Skaitytojai gardžiai praris ir dabartinės Prezidentės, tuomet finansų ministrės Dalios Grybauskaitės pasakymą apie Rolandą Paksą: „Nekrikščioniška, bet norėčiau, kad jis kuo greičiau nusprogtų.“ Knygoje pažerta daug kritikos Vytautui Landsbergiui, visaip mėginusiam daryti spaudimą dėl teisėjų skyrimo, Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, Aukščiausiojo teismo teisėjui Vytautui Greičiui. 2006 m. Kūčių vakarą savo dienoraštyje V. Adamkus užrašė tokias eilutes: „Man sunkiausia suprasti Andrių Kubilių – nejau valdžios troškulys užtemdė sveiką protą? O apie ponią Rasą Juknevičienę nė nekalbu – ši, atrodo, visiškai prarado ir garbę, ir sąžinę.“

Tuo tarpu kilę Prezidento patarėjų skandalai dėl būstų Turniškėse statybos – tai politinės pinklės, sumanytos diskredituoti Prezidento instituciją. Kritika spaudoje – tai vis KGB rankų kerštavimas. Apie vieną apžvalgininką dešiniuoju smegenų pusrutuliu mąstantis STT vadovas Povilas Malakauskas kaipmat Prezidentui pristatė archyvinę bylą. Išvada buvo trumpa – kuo pats kvepia, tuo kitus tepa...

„Paskutinė kadencija“, kad ir kaip ją vertintų knygoje paminėti ar nutylėti veikėjai, – dar vienas įdomus šaltinis patirti, kokia buvo Lietuvos politinio gyvenimo panorama bei jo užkulisiai.

Tiesa, apžvalgininkai ir komentatoriai kažkodėl nutyli apie Prezidento užsienio politiką, kuriai skirta vos ne pusė knygos. Gal todėl, kad ji buvo nepriekaištinga? Bet ir aprašant vizitus, susitikimus su pasaulio galingaisiais neišvengta pasipuikavimo bei pasigyrimo. Bet tai suprantama, nes žmogiška. Kita vertus, knyga galėjo būti ir dar prašmatnesnė bei puikesnė.

Prisiminkime, kokios buvo bestseleriais tapusios knygos, išpirktos per rekordinį laiką? Ogi „Gustavo virtuvė“ ir „Beatos virtuvė“. Tad jeigu V. Adamkus, aprašydamas kone visus savo pietus, pusryčius, priešpiečius ir vakarienes, dar būtų pridėjęs nors meniu, net ir 15 tūkst. tiražas būtų išgaravęs per savaitę. Pasirodo, kulinarines knygas perka ir per sunkmetį. Pasisotinti galima ir sočias bei skanias knygeles skaitant. Skanaus.

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)