Laida „Dar pažiūrėsim” (TV3) parodė paskutines serijas ir atsisveikino su savo gerbėjais. Žiūrovai puikiai pažįsta jos personažą Giedriuką – Giedrių Savicką (31 m.) ir ne visuomet pamena, kad jis yra ir profesionalus teatro aktorius. Kaip jis jaučiasi teatre ir televizijoje? Kaip sekasi atsisveikinti su televizijos laida? Kokie prisiminimai ir užkulisiai kelia jam juoką ar graudulį?
– Kaip jums maloniau, kai jus vadina teatro ar televizijos aktoriumi?
– Neskirstau savęs į teatro, televizijos ar kino aktorių. Tiesiog esu savo profesijos atstovas. Galiu vaidinti klojimo, vežimo teatre ar televizijoje. Tai palyginčiau su kasininke. Jei ji dirba mažoje kaimo parduotuvėlėje, tai jau vadintųsi teatras, o jei didžiulėje parduotuvėje, tai televizija. Bet ji vis tiek yra kasininkė, skaičiuoja pinigus.
Kai kurių televizijos aktorių taip net nepavadinčiau. Tik pasirodė seriale ir jau vadinamas aktoriumi. Vieną kartą „pirsteli” seriale, ir jis jau aktorius. Aš mokiausi šešerius metus, po dvylika valandų per dieną, pas gerus dėstytojus, įgijau daug žinių, bet ir tuomet dar neleidau savęs vadinti aktoriumi. Gal po dešimties metų teatre tapau aktoriumi.
– Ar jums yra skirtumas, kur vaidinti – teatre ar televizijoje?
– Skiriasi daug dalykų. Seriale „Moterys meluoja geriau” tikrai vaidinau dėl pinigų. Juk aš irgi moku mokesčius, sąskaitas už arbatą. Yra žmonių, kurie nori pakliūti į televiziją tam, kad juos matytų, tai yra baisu. Taip norėčiau, kad manęs nematytų ir vėliau nebūtų to atoveiksmio. Laidoje „Dar pažiūrėsim” buvo linksma. Geras dalykas yra dirbti linksmai, su išmintimi, esant galimybei išsakyti savo požiūrį. Nesu iš tų žmonių, kurie gerai galvoja apie visą televiziją: yra geros ir prastos kokybės laidų. Vengiu eiti į kitas laidas, kvietė į šokių ir dainų projektus. Vaidinu vienoje laidoje ir užtenka. Atsisakiau Kovaldo vaidmens seriale, nes pavargau nuo to vardo.
Teatre kitaip, įdomiausias pats kūrybinis procesas. Tris mėnesius repetuoji, analizuoji pjesę kartu su gerais režisieriais, aktoriais. Nuo repeticijų ir žiūrovų palaikymo pasikrauni. Jei tris valandas vaidini ir žmonės duoda atsaką, vadinasi, viskas klostėsi puikiai. Tikrai nenoriu, kad žiūrovas išeitų po pirmos minutės.
– Ar televizija gali sugadinti profesionalų aktorių?
– Aš jau trejus metus televizijos ekrane, bet niekas nesakė, kad būčiau „pagedęs”. Priklauso nuo to, ką ekrane darai. Reikia save prilaikyti. Mes stengiamės daryti kūrybiškai ir tai mūsų negadina. Dar priklauso nuo aplinkinių požiūrio. Jei vaidinčiau seriale „Daktaras Hausas”, visi sakytų, kad tai labai gerai. Jei dirbi „Moterys meluoja geriau”, tuomet laiko tave „nusivažiavusiu”.
Televizijoje kai kurie suserga žvaigždžių liga. Jiems atrodo, kad yra labai svarbūs, rašo apie kiekvieną užtrauktuko atsegimą ir užsegimą. Aš jų nesuprantu, visi esame kaimiečiai. Gyvename dideliame Lietuvos kaime. Kai kaimietis nori būti miestiečiu, atrodo labai juokinga. Pas mus elitu pasidarė asmenys, kurie nieko gyvenime nepadarė.
– Ar pats žiūrite televizorių?
– Žiūriu. Galiu visą dieną žiūrėti NBA krepšinį. Televizijos ekrane yra labai daug gero: dokumentikos, pažintinių laidų, filmų, serialų, tik reikia mokėti atsirinkti. Negalima pykti ant televizijos, nes ji yra nemokama. Kaip ir gatvėje, kai paduoda lankstinuką, juk nepyksi ant to žmogaus, kad davė.
– Ar galime tikėtis jus pamatyti kitame televizijos projekte?
– Galbūt „Dar pažiūrėsim” bus kitame kanale. Norisi ir pailsėti, norisi kitų projektų. Norėtųsi pažintinės laidos jaunimui. Galvojau laidą apie profesijas. Reikia viskuo domėtis, viską gerbti ir kiekvieną palaikyti.
– Jus labiau traukia rimti ar humoristiniai vaidmenys?
– Kartais būnu nusiteikęs atlikti rimtą vaidmenį, bet išeina juokingai. Esu toks ir nieko nepakeisi. Žinau, kad niekada nebūsiu turtingas verslininkas su auksine apyranke, nors norėčiau. Bet yra ir rimtų vaidmenų, kuriuos puikiai pavyksta atlikti. „Dar pažiūrėsim” laidoje daug linksmų dalykų nebuvo man juokingi. Kartais būdavo graudu, kaip gyvena tas vargšas kaimietis, iš kurio visi tyčiojosi. Tai, kas mums kelia juoką per filmavimą, žiūrovams nebūna juokinga, arba atvirkščiai.
– Ar žinomumas patekus į televiziją jums netrukdo teatre?
– Manau, kad tas žinomumas nepritraukia žiūrovų į spektaklius. Tikiu, kad žmonės eina norėdami pamatyti spektaklį. Manau, nereikia atskirti, kad vienas aktorius yra iš televizijos, kitas – iš teatro, dar kitas – iš rūsio. Svarbu, kad jie gerai atliktų savo darbą.
– Ilgai vaidinote seriale, nors ir nepatiko jums…
– Nemanau, kad tai blogai. Per pirmą filmavimo sezoną gauni daug pinigų ir dar bučiuojiesi su „Mis Lietuva” (Jurgita Jurkutė – red. past.). Ar galima rasti geresnį darbą? Iš tiesų filmavausi dėl pinigų. Man patiko vaidmuo seriale, tačiau negaliu pakęsti to vardo Kovaldas. Eini gatve ir girdi, kaip šaukia tą vardą.
– Kas žiūrovams išliko po „Dar pažiūrėsim”?
– Po šios laidos visiems užstrigo Giedriuko „septyni”. Nežinau, kodėl jie taip juokiasi iš mano bėdos, nes aš ir natūraliai taip sakau. Gerai, kad tik juokiasi, o ne verkia. Jei būčiau septynis senelius nutrenkęs su džipu, tai tuomet visi tą skaičių tartų visai kitaip. Nesmagu, kai po „Dar pažiūrėsim” žmonės nejaučia ribų. Ateina girti, apsikabina, tempia į mašiną. Atrodo, kad būčiau geriausias jų draugas. Bet negaliu gi aš būti visų draugu.
– Ar yra tokių vaidmenų, kurių nesutiktumėte atlikti?
– Nėra. Iš pradžių ir Romeo vaidmens nesupratau, bet paskui patiko. Reikia tik jį atlikti ir bus mielas. Pats mėgstamiausias mano vaidmuo visuomet būna paskutinis.
– Kaip vertinate profesionalų aktorių darbą televizijoje?
– Televizijoje galima padaryti ir geros kokybės produktą. Tai priklauso ne tik nuo aktorių. Daugelis blogų dalykų joje nutinka dėl prodiuserių. Teko vaidinti su tokiais žmonėmis, kurie nėra aktoriai. Kažkas savo dukrą „įkišo” per pinigus. Labai sunku šalia dirbti tikram aktoriui. Jei krepšininkas atsidurtų tarp ne krepšininkų, jam irgi būtų neįmanoma žaisti. Žmonės nesupranta, dėl ko jie yra televizijoje.
Kartais vienas žmogus būna šokių, dainų projektų ekspertas ir kartu gali vesti kriminalinę laidą. Jis rodo, kad viską gali. Bet vėliau supranti, kad nieko negali. Todėl norisi, kad kiekvienas nuoširdžiai ir profesionaliai darytų savo darbą. Dainininkas dainuotų, aktorius vaidintų. O dabar viskas yra susimaišę. Nieko žiūrovas nebesupranta, tuomet ir tas tikras aktorius lieka nesuprastas.
Parengta pagal dienraščio „Respublika” priedą „TV Publika”
