2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

G.Savickas: Visi mes esame kaimiečiai!


_1_52920164_II.jpgLaida "Dar pažiūrėsim" (TV3) parodė paskutines serijas ir atsisveikino su savo gerbėjais. Žiūrovai puikiai pažįsta jos personažą Giedriuką - Giedrių Savicką (31 m.) ir ne visuomet pamena, kad jis yra ir profesionalus teatro aktorius. Kaip jis jaučiasi teatre ir televizijoje? Kaip sekasi atsisveikinti su televizijos laida? Kokie prisiminimai ir užkulisiai kelia jam juoką ar graudulį?

 

 

 

- Kaip jums maloniau, kai jus vadina teatro ar televizijos aktoriumi?

 

- Neskirstau savęs į teatro, televizijos ar kino aktorių. Tiesiog esu savo profesijos atstovas. Galiu vaidinti klojimo, vežimo teatre ar televizijoje. Tai palyginčiau su kasininke. Jei ji dirba mažoje kaimo parduotuvėlėje, tai jau vadintųsi teatras, o jei didžiulėje parduotuvėje, tai televizija. Bet ji vis tiek yra kasininkė, skaičiuoja pinigus.

 

Kai kurių televizijos aktorių taip net nepavadinčiau. Tik pasirodė seriale ir jau vadinamas aktoriumi. Vieną kartą "pirsteli" seriale, ir jis jau aktorius. Aš mokiausi šešerius metus, po dvylika valandų per dieną, pas gerus dėstytojus, įgijau daug žinių, bet ir tuomet dar neleidau savęs vadinti aktoriumi. Gal po dešimties metų teatre tapau aktoriumi.

 

- Ar jums yra skirtumas, kur vaidinti - teatre ar televizijoje?

 

- Skiriasi daug dalykų. Seriale "Moterys meluoja geriau" tikrai vaidinau dėl pinigų. Juk aš irgi moku mokesčius, sąskaitas už arbatą. Yra žmonių, kurie nori pakliūti į televiziją tam, kad juos matytų, tai yra baisu. Taip norėčiau, kad manęs nematytų ir vėliau nebūtų to atoveiksmio. Laidoje "Dar pažiūrėsim" buvo linksma. Geras dalykas yra dirbti linksmai, su išmintimi, esant galimybei išsakyti savo požiūrį. Nesu iš tų žmonių, kurie gerai galvoja apie visą televiziją: yra geros ir prastos kokybės laidų. Vengiu eiti į kitas laidas, kvietė į šokių ir dainų projektus. Vaidinu vienoje laidoje ir užtenka. Atsisakiau Kovaldo vaidmens seriale, nes pavargau nuo to vardo.

 

Teatre kitaip, įdomiausias pats kūrybinis procesas. Tris mėnesius repetuoji, analizuoji pjesę kartu su gerais režisieriais, aktoriais. Nuo repeticijų ir žiūrovų palaikymo pasikrauni. Jei tris valandas vaidini ir žmonės duoda atsaką, vadinasi, viskas klostėsi puikiai. Tikrai nenoriu, kad žiūrovas išeitų po pirmos minutės.

 

- Ar televizija gali sugadinti profesionalų aktorių?

 

- Aš jau trejus metus televizijos ekrane, bet niekas nesakė, kad būčiau "pagedęs". Priklauso nuo to, ką ekrane darai. Reikia save prilaikyti. Mes stengiamės daryti kūrybiškai ir tai mūsų negadina. Dar priklauso nuo aplinkinių požiūrio. Jei vaidinčiau seriale "Daktaras Hausas", visi sakytų, kad tai labai gerai. Jei dirbi "Moterys meluoja geriau", tuomet laiko tave "nusivažiavusiu".

 

Televizijoje kai kurie suserga žvaigždžių liga. Jiems atrodo, kad yra labai svarbūs, rašo apie kiekvieną užtrauktuko atsegimą ir užsegimą. Aš jų nesuprantu, visi esame kaimiečiai. Gyvename dideliame Lietuvos kaime. Kai kaimietis nori būti miestiečiu, atrodo labai juokinga. Pas mus elitu pasidarė asmenys, kurie nieko gyvenime nepadarė.

 

- Ar pats žiūrite televizorių?

 

- Žiūriu. Galiu visą dieną žiūrėti NBA krepšinį. Televizijos ekrane yra labai daug gero: dokumentikos, pažintinių laidų, filmų, serialų, tik reikia mokėti atsirinkti. Negalima pykti ant televizijos, nes ji yra nemokama. Kaip ir gatvėje, kai paduoda lankstinuką, juk nepyksi ant to žmogaus, kad davė.

 

- Ar galime tikėtis jus pamatyti kitame televizijos projekte?

 

- Galbūt "Dar pažiūrėsim" bus kitame kanale. Norisi ir pailsėti, norisi kitų projektų. Norėtųsi pažintinės laidos jaunimui. Galvojau laidą apie profesijas. Reikia viskuo domėtis, viską gerbti ir kiekvieną palaikyti.

 

- Jus labiau traukia rimti ar humoristiniai vaidmenys?

 

- Kartais būnu nusiteikęs atlikti rimtą vaidmenį, bet išeina juokingai. Esu toks ir nieko nepakeisi. Žinau, kad niekada nebūsiu turtingas verslininkas su auksine apyranke, nors norėčiau. Bet yra ir rimtų vaidmenų, kuriuos puikiai pavyksta atlikti. "Dar pažiūrėsim" laidoje daug linksmų dalykų nebuvo man juokingi. Kartais būdavo graudu, kaip gyvena tas vargšas kaimietis, iš kurio visi tyčiojosi. Tai, kas mums kelia juoką per filmavimą, žiūrovams nebūna juokinga, arba atvirkščiai.

 

- Ar žinomumas patekus į televiziją jums netrukdo teatre?

 

- Manau, kad tas žinomumas nepritraukia žiūrovų į spektaklius. Tikiu, kad žmonės eina norėdami pamatyti spektaklį. Manau, nereikia atskirti, kad vienas aktorius yra iš televizijos, kitas - iš teatro, dar kitas - iš rūsio. Svarbu, kad jie gerai atliktų savo darbą.

 

- Ilgai vaidinote seriale, nors ir nepatiko jums...

 

- Nemanau, kad tai blogai. Per pirmą filmavimo sezoną gauni daug pinigų ir dar bučiuojiesi su "Mis Lietuva" (Jurgita Jurkutė - red. past.). Ar galima rasti geresnį darbą? Iš tiesų filmavausi dėl pinigų. Man patiko vaidmuo seriale, tačiau negaliu pakęsti to vardo Kovaldas. Eini gatve ir girdi, kaip šaukia tą vardą.

 

- Kas žiūrovams išliko po "Dar pažiūrėsim"?

 

- Po šios laidos visiems užstrigo Giedriuko "septyni". Nežinau, kodėl jie taip juokiasi iš mano bėdos, nes aš ir natūraliai taip sakau. Gerai, kad tik juokiasi, o ne verkia. Jei būčiau septynis senelius nutrenkęs su džipu, tai tuomet visi tą skaičių tartų visai kitaip. Nesmagu, kai po "Dar pažiūrėsim" žmonės nejaučia ribų. Ateina girti, apsikabina, tempia į mašiną. Atrodo, kad būčiau geriausias jų draugas. Bet negaliu gi aš būti visų draugu.

 

- Ar yra tokių vaidmenų, kurių nesutiktumėte atlikti?

 

- Nėra. Iš pradžių ir Romeo vaidmens nesupratau, bet paskui patiko. Reikia tik jį atlikti ir bus mielas. Pats mėgstamiausias mano vaidmuo visuomet būna paskutinis.

 

- Kaip vertinate profesionalų aktorių darbą televizijoje?

 

- Televizijoje galima padaryti ir geros kokybės produktą. Tai priklauso ne tik nuo aktorių. Daugelis blogų dalykų joje nutinka dėl prodiuserių. Teko vaidinti su tokiais žmonėmis, kurie nėra aktoriai. Kažkas savo dukrą "įkišo" per pinigus. Labai sunku šalia dirbti tikram aktoriui. Jei krepšininkas atsidurtų tarp ne krepšininkų, jam irgi būtų neįmanoma žaisti. Žmonės nesupranta, dėl ko jie yra televizijoje.

 

Kartais vienas žmogus būna šokių, dainų projektų ekspertas ir kartu gali vesti kriminalinę laidą. Jis rodo, kad viską gali. Bet vėliau supranti, kad nieko negali. Todėl norisi, kad kiekvienas nuoširdžiai ir profesionaliai darytų savo darbą. Dainininkas dainuotų, aktorius vaidintų. O dabar viskas yra susimaišę. Nieko žiūrovas nebesupranta, tuomet ir tas tikras aktorius lieka nesuprastas.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)