2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistai klausia: “Profesoriau, kas mūsų laukia dar po 50 metų?”

Dovilė Jablonskaitė, diena.lt

022b63_II.jpgStudentų dovana (beveik prieš pusšimtį metų išleistas laikraščio numeris) dėstytojui 80-ojo jubiliejaus proga mokslininką Laimutį Telksnį visuomenės akyse netikėtai pavertė pranašu – naujųjų technologijų guru.

Kas tas informeris?

Studentai atkapstė 1968 m. sausio 1 d. laikraščio „Tiesa“ numerį, kuriame L.Telksnys prognozuoja, kas mokslo ir technikos pasaulyje dėsis po 50 metų.

Tuomet, kai vien 2017-ųjų datos skaičių kombinacija dažnam atrodė tarsi kosminė odisėja, L.Telksnys viešai pristatė anuomet dar tik būsimo XXI a. išradimą. Informeris – tokiu vardu mokslininkas pakrikštijo garsų, šviesos, galbūt net skonio, kvapų ir nervinių signalų siųstuvą, imtuvą bei to meto supratimu galingą skaičiavimo mašiną.

"Norėdamas sužinoti, kas pasaulyje parašyta vienu ar kitu klausimu, ar gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais.

Automatinė biblioteka per kelias minutes atsiųs norimos grožinės literatūros knygos kopiją, o paprašius, paskaitys ją garsiai. Per individualų ar namų informerį bus galia paprašyti parodyti norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyvenę„, – “Tiesos" publikacijoje 1968 m. skelbė L.Telksnys.

Jis netgi nusakė, kaip stebuklingasis informeris atrodys: bus ne didesnis už rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti.

Informerio vardo šiandien gal ir netariame, tačiau nesunku suvokti, kad jis tiktų apibūdinti viskam, ką kasdien net nesusimąstydami vadiname „Google“, „YouTube“, „iPad“, išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir, žinoma, visagaliu internetu.

Vyriškos silpnybės

Anuomet 38-erių mokslininkas pripažino, kad jo išdėstytos prognozės gali skambėti neįtikimai, tačiau savo pranašiškomis įžvalgomis jis tikėjo šimtu procentų.

„Norisi pabrėžti, kad čia aprašyti dabar kiek fantastiškai atrodantys dalykai dėl didelių mokslo ir technikos vystimosi tempų po kelių dešimčių metų gali atrodyti labai kuklūs“, – lyg apsidrausdamas ir pasilikdamas nedidelę paklaidą apsirikti rašė L.Telksnys. 2 psl. >

Įvairios pranašystės apie pasaulio pabaigą, laimei, neišsipildė. Užtat L.Telksio vizijos, į kurias kadaise turbūt ne vienas „Tiesos“ skaitytojas numojo ranka ar pavadino marazmu, tapo realybe.

„Įsivaizduokite, priešingai. Anais laikais į mokslą visuomenė žiūrėjo labai rimtai, galbūt dabar jis atrodo nerimtas, kad tai – visų pirma biznis. Tačiau be biznio, be investicijų nebūtų ir mokslo“, – vartydamas planšetinį kompiuterį atkreipė dėmesį L.Telksnys. „O jūs planšetę turite?“ – pasiteiravo.

Užsimezgus pokalbiui apie elektronines skaitykles ir žaibišką technologijų pažangą aštuoniasdešimtmetis mokslininkas nepraleido progos pasipuikuoti: „Čia ne “iPad‘as„, o dar naujesnis padaras, pagamintas “Samsung„. Moterys, nuėjusios į kosmetikos parduotuvę, būtinai ką nors naujo nusipirks išbandyti. Lygiai taip pat ir aš, tik mano žaislai kitokie – tai jau vyriškos silpnybės“, – tarsi pats iš savęs pasijuokė L.Telksnys.

Kvapo ir skonio alchemija

Išsipildžiusių savo praėjusio amžiaus pranašysčių jis nesureikšmina ir patikina jokių antgamtinių galių neturintis. Mokslo bendruomenei informacinių technologijų proveržis neatrodo nei netikėtas, nei skandalingas.

"Dirbau toje srityje, stebėjau, kas vyksta pasaulyje ir iš tendencijų tapo aišku, kad viskas linksta mažėjimo kryptimi. Juk pirmosios skaičiavimo mašinos buvo baisus griozdas: didžiulė salė su tūkstančiais radijo lempų spintose. Šaldytuvai pūsdavo orą, kad tas lempas vėdintų. Milžiniškas įrenginys!

Tačiau laikui bėgant tai pakeitė mikroschemos. Dabar jau naudojamos nanotechnologijos. Vadinasi, ateityje jums galbūt visai nereikės nešiotis telefono, jį atstos mažas aparatas, prisegtas prie jūsų auskaro. Televizijos laidų vedėjams, dainininkams nereikės mikrofonų, nes jų funkcijas atliks mažas taškutis, priklijuotas prie danties. Kitaip tariant, viskas dar labiau trauksis", – įsitikinęs L.Telksnys. 3 psl. >>

 

O kaip dėl kvapų ir skonio? Perteikti šių juslių internetu dar negalime. „O juk taip norėtųsi gauti skaniai kvepiančius laiškus, ar ne? Tačiau to reikės palaukti – gal net dar kokius 50 metų. Kvapas, skonis – sudėtingesni reiškiniai, kuriems perduoti neužteks net šviesolaidžio“, – svarstė mokslininkas.

030ac5_II.jpgVaizdą skrosime kiaurai

L.Telksnys neabejoja, kad netolimoje ateityje su kompiuteriais dirbsime ne pelės ar kvariatūros mygtukų paspaudimu, bet balsu – taip, kaip su žmogumi. Dabartinis bendravimas su kompiuteriu esą atrodo primityvus ir taps atgyvena.

"Anglų, vokiečių ispanų, prancūzų kalbai jau sukurti šnekos atpažintukai: jūs kalbate, o kompiuteris spausdina arba automatiškai verčia į kitą kalbą. Kompiuteris įjungimas ir išjungiamas paliepus, jei reikia, įjungiama paieškos sistema.

Kažkada 3D vaizdas mums atrodė stebuklas, o dabar tai jau norma. Įprasta ir tai, kad Niujorko teatro scenoje rodomą operos spektaklį realiu laiku gyvai matome kino salėje. Bus dar įdomiau, kai internetas susijungs su televizija ir pastaroji pats interaktyvi.

Dabar į televizorių žiūrime kaip į dėžę, išpjautą langelį. O jei dabartinės televizijos galimybes sujungtume su holografija? Tada vaizdą matytume savo kambaryje trimatyje erdvėje, viskas būtų kaip gyva, tik galėtume perskrosti kiaurai. Tai irgi ne kokia nors fantastika. Šie dalykai jau yra, tik dar labai brangūs. Juk ir televizija prieš kokius 70 metų atrodė kažkas tokio", – šypsojosi L.Telksnys.

Jau kuriamos ir tokios informacinės sistemos, kurios atpažintų paveikslėlius. „Pavyzdžiui, nuėjai į naktinį klubą, pamatei patinkančią merginą, bet nedrįsai užkalbinti. Nufotografavai, paveikslėlį įmetei į paieškos sistemą ir sužinojai jos vardą, pavardę, pomėgius, veiklą, gal net namų adresą“, – pasakojo mokslininkas.

Ar to negalima pavadinti veržimusi į privatų asmens gyvenimą? „Jau egzistuojanti galimybė nustatyti kiekvieno žmogaus, turinčio mobilųjį telefoną, buvimo vietą juk irgi kelia nerimą. Gali būti sekamas...“, – pastebėjo L.Telksnys.

Išsigelbėjimas širdžiai

„Kiekvieno žmogaus sveikatos būklę nuolat kontroliuos automatinis diagnostikos centras. Jis momentaliai perspės žmogų, jei jo sveikatai grės nors menkiausias pavojus: patars šilčiau apsivilkti, laikytis tam tikro režimo, išgerti vaistų, rimtesniais atvejais kreiptis į gydytoją“, – tokią technologijų pažangą „Tiesoje“ 2017-iesiems prognozavo L.Telksnys.

Šiandien jo studentas jau sukūrė ir šiuo metu tobulina ritmoskopą – sistemą širdies darbo stebėsenai ir kontrolei. "Idėja tokia: prie žmogaus krūtinės prisegtas aparačiukas stebi širdies veiklą ir siunčia duomenis į žmogaus mobilųjį telefoną. Jei užfiksuojamas ritmo sutrikimas, vadinamasis širdies permušimas, telefonas suskamba ir žmogui praneša apie galimus negalavimus.

Jei problema rimtesnė, duomenys keliauja tiesiai gydytojui. Jis savo išmaniajame telefone gali peržiūrėti kardiogramą ir paskambinęs pacientui patarti, ką toliau daryti", – studento darbą pristatė mokslininkas ir patikino, kad tokia sistema veikia, ją jau išbandė keli studentai. Tačiau išradimą paversti pasauline sensacija reikėtų verslo susidomėjimo, investicijų.

Galbūt pats L.Telksnys panašaus pobūdžio išradimais naudojasi ir asmeninėms reikmėms? Pažvelgus į aštuoniasdešimtmetį vyriškį įtartum, kad jis jau seniai geria senėjimo procesus stabdantį eliksyrą.

„Deja, ne. Čia turbūt reikėtų dėkoti tėveliams ir genams“, – nusijuokė tarp universitetų Vilniuje ir Kaune besiblaškantis akademikas.

Naujųjų technologijų jis ragina nesikratyti ir bendraamžius: „Jų nereikia bijoti. Tačiau nereikia ir visiškai atsiduoti. Kompiuteris – tik darbo priemonė. Jis vertas tiek, kiek jį naudojantis žmogus.“

Nuotraukose: Vilnietis profesorius Laimutis Telksnys; 1968 metų sausio 1 dienos "Tiesos" laikraščio publikacija "Informeris vietoj laikrodžio"

                                                    Gedimino Bartuškos nuotr.

 


 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)