2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Grynieji šildo labiau

Rūta KANOPKAITĖ, "Šeimininkė"

Lietuvos_pinigine_III_a.jpgKas geriau – plastiko gabalėlis, vadinamas mokėjimo kortele, ar pluoštas tikrų banknotų piniginėje? Valdžia ir bankai labai norėtų atpratinti žmones nuo grynųjų pinigų ir ragina visur atsiskaityti kortelėmis. Tačiau statistika rodo: 80 proc. kortelių apyvartos tenka pinigams išgryninti bankomatuose ir tik 20 proc. – atsiskaityti kortelėmis.

Neseniai, įsijungusi Lietuvos radiją, diskusijoje išgirdau banko atstovus unisonu traukiant: ak, kokie lietuviai atsilikę ir nemodernūs, tiesiog ir vėl paskutiniai Europos pagonys, tik asmeninių finansų srityje... Kažkodėl jie nutyli, kad Lietuva tuo labai panaši į praktiškąją Vokietiją, kur dauguma žmonių irgi išsigrynina pinigus ir tuomet eina apsipirkti. Nes su kortele parduotuvėse nejučia išleidi daugiau, nei mokėdamas grynaisiais. Tai, kad matai „gyvai“, kiek pinigų dar liko piniginėje, padeda kontroliuoti savo išlaidas, sulaiko nuo neapgalvotų pirkinių. Kitas nutylėjimas – Lietuvoje kortelės turėjimas kainuoja. Už jos aptarnavimą per metus sumokame ir dvylika, ir beveik dvidešimt litų, nelygu bankas. Kai kurie dar ima mokestį už pinigų išgryninimą bankomate. Su kortele apsiperkant, toji operacija irgi kainuoja – bankui sumoka prekybininkai. Reikia manyti, jie tas išlaidas įskaičiuoja į prekių kainą.

Bankininkai sako, kad naudojantis elektroninės bankininkystės sistema ir bankomatais, kortelės likutį galima pasitikrinti bet kada. Ar tikrai tai paranku, tarkim, pensininkui iš Sudargo ar Kamajų? Apskritai, norėtųsi, kad girdėtume ne tik liaupses banko kortelėms. Visuomenė turi būti informuojama ir apie egzistuojančius tų kortelių įkainius, ir apie galimas grėsmes. Nusikaltėliai nesnaudžia – jie irgi naudojasi moderniomis technologijomis. Žmonija, nuo vaikų iki pensininkų, skatinama viską tvarkyti kompiuteriu, pamažu atpranta nuo gyvo žmogiškojo bendravimo, praranda socialinius įgūdžius.

Apklausiau bičiulius ir giminaičius nuo būsimos mamos iki garbaus amžiaus močiutės. Nė vienas kategoriškai neneigė mokėjimo kortelių patogumo, bet ir nesutiko, kad reikia atsisakyti grynųjų.

„Negi apsipirkdama „Akropolyje“ keliose parduotuvėse pulsiu internetu tikrintis, kiek dar sąskaitoje liko pinigų? Prie bankomatų prekybos centruose paprastai irgi būna eilės. Mažesniuose gali ir nebūti man reikalingo“, – tai jaunos moters, mielai besinaudojančios kompiuteriu, nuomonė. O štai pensininkė, buvusi ekonomistė, teigia, kad ji iš principo esanti prieš monopolijas. Juk prie to varyte varomas visas pasaulis, bankams siekiant visiškai panaikinti grynųjų pinigų vartojimą ir kurpiant tik oru padengtus „išvestinius finansinius produktus“.

Kaip sakydavo Šerlokas Holmsas, visada reikia sau užduoti klausimą: kam tai naudinga? „Antigrynųjų“ vajus labai naudingas bankams. Ir ne tik dėl operacijų mokesčių. Uždraudus ar atpratinus mokėti grynaisiais, bus paprasčiau įkalbėti vartotojus įsigyti „kredito limitą“ ir… vėl užkurti vartojimo variklį. Kuo baigėsi ankstesnis neatsakingas paskolų dalijimas, dar nespėjome užmiršti. 

Dailininko Vladimiro Beresniovo piešinys "Lietuvos piniginė"

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)