VLADIMIRAS
BERESNIOVAS:
,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU "
Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...
***
Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.
***
Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...
***
Čia Lietuva...
„Čia Lietuva,
Čia lietūs lyja“.
Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas
Ašaras praryja...
Gyvenimas – „kakus“...
Katinas pieną laka,
Širdis smarkiai plaka.
Nuo kaukolinės apakus,
Gyvenimas tapo... „kakus“.
***
Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“
LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei
Laidoje ir knygoje – nepagražinti likimai
Televizijos laidą „Nacionalinė paieškų tarnyba“, skaičiuojančią 13-ąjį sezoną, galima vadinti ilgaamže. Nenuostabu – siužetus diktuoja gyvenimas, už kadro paliekantis daug įspūdžių, ašarą spaudžiančių išgyvenimų, kurioziškų nutikimų. Laidos kūrėja ir vedėja Palmira Galkontaitė nusprendė išgelbėti juos nuo užmaršties publicistinėje knygoje „Atleisk. Pasmerkta populiarumui“. O kuriant laidą sutiktų žmonių gyvenimo istorijos paskatino veiklią moterį įsteigti labdaros fondą „Tebūnie šeima“.
BE JOKIOS PROGOS
Rašant knygą P. Galkontaitei teko prisiminti ir tai, kaip nelengva buvo suderinti keturių vaikų auginimą su kelionėmis bei filmavimais. „Kai nori, viskas įmanoma. Nuo 1,5 mėn. į filmavimus vežiodavausi Kristupą, paskui mamos pieną. Įsidėdavau į mašiną leliuką su sauskelnėmis, buteliukais, ir pirmyn. Jį migdydavo visa laidos komanda. Dažnai kartu vykdavo vyriausiasis Justinas, kadangi jau turėjo savo vaiką, labiausiai tiko auklės pareigoms“, – juokiasi Palmira. Ir apie tai ji rašo savo knygoje.
Knygos idėja gimė seniai, tik vis tarsi nebuvo tinkamos progos ją išleisti. „Atrodo, baigtųsi laida, galėtum apibendrinti tą etapą. Bet vis rodome ir rodome ją toliau. Pagaliau nusprendžiau nebelaukti, nes pajutau, kad kai kurie dalykai ima pasimiršti, vis sunkiau iš atminties bus juos iškrapštyti. Nebeliks šviežio žvilgsnio“, – pasakoja P. Galkontaitė.
Ji abejojo, ar knyga bus kam nors įdomi, be laidos kūrėjų ir žiūrovų. Padrąsino draugė, kuri nebuvo laidos gerbėja. Gavusi dalį teksto ji apsiverkusi skaitė iki vėlumos. „Tai mane padrąsino, – aiškina žurnalistė. – Svarbi buvo ir dukters Akvilės nuomonė. Nors yra jaunosios kartos atstovė, biofizikė, kitokio mąstymo, jai knyga patiko. Netgi paklausė, ar nebijau taip atvirai parodyti televizijos virtuvės.“
PASKATINO LAŽYBOS
Rinkdama medžiagą savo knygai, užrašydama kitų žmonių prisiminimus, imdama iš jų interviu laidos kūrėja ir vedėja išsiaiškino jai pačiai nežinomų faktų. Kad ir tokį, jog laida „Atleisk“ 1999 m. pradėta rodyti LNK televizijoje gimė, galima sakyti, per lažybas. Pamatęs olandų prodiuserių sukurtą tokio formato laidą tada programų direktoriumi dirbęs Paulius Kovas nusprendė, kad ir Lietuvai ji tiks.
„Televizijos generalinis direktorius švedas J. Eriksonas prieštaravo, nes Skandinavijos šalyse laida neprigijo. Juolab kad P. Kovas nusprendė patikėti ją vesti dviem vedėjams, man su Egidijumi Knispeliu. Buvome baigę savo laidos „Nakviša“ šeštą sezoną. Išsekinta tiesioginio eterio net nenorėjau klausyti, galvojau, nepatempsiu. Bet išgirdusi, apie ką bus laida, susidomėjau“, – prisimena Palmira.
Tačiau jau nuo pačios pirmos laidos, nuo pirmojo filmavimo laida pasuko kitu keliu. „Tik mes atkakliai laikėmės įsikibę „formato“, nes jis buvo pirktinis ir turėjo atitikti reikalavimus“, – paaiškina pašnekovė. Per visus laidos gyvavimo metus keitėsi ją transliavusios televizijos, pavadinimai, kūrybinė komanda, prieš kelerius metus laidą vesti liko viena Palmira. Egidijus kuria laidas kitoje televizijoje.
VAIKAI UŽAUGO SU LAIDA
Per 12 metų kartu su laida užaugo trys vyresnieji P. Galkontaitės vaikai iš pirmosios santuokos, tik ketvirtokas Kristupas dar kasryt mamos paklausia, kada ji sugrįš. „Šiandien atsakiau: susiskambinsime po pietų, tada bus aiškiau. Ir taip beveik visada“, – juokiasi žurnalistė, prireikus triūsianti vakarais bei savaitgaliais. O prireikia dažnai. Štai ir pokalbio išvakarėse iš filmavimo grįžo šiek tiek prieš vidurnaktį.
Ir čia prisipažįsta, kaip kartą abu su vyru Egidijumi Knispeliu, taip pat televizijos žurnalistu, užmiršo Kristupą pasiimti iš mokyklos. „Egidijus skambina ir klausia, tai ką veikiate? Kaip tai ką, atsakau, aš televizijoje. Ir aš filmuoju, sako jis. O kur tada Kristupas? Kur daugiau bus, prailgintoje grupėje. Puolėme, kuris arčiau buvome, radome prie budinčio tupintį, – šypsosi Palmira. – Daug kartų norėjau viską mesti. Bet pasitenkinimas didesnis, kai laida pavyksta. Pasineri į naują istoriją ir apima azartas. Palengvėjo, kai vyresnieji vaikai tapo savarankiški. Nors ką tai reiškia? Justinas (29 m.), auginantis du savo vaikus, tikrai savarankiškas. Tačiau doktorantei Akvilei (25 m.), gyvenančiai atskirai, dar reikia šiek tiek padėti. Pijus (20 m.) tebegyvena kartu.“
ATOSTOGŲ – VISA ŠEIMA
P. Galkontaitė džiaugiasi, kad su visais vaikais gerai sutaria, visi artimi tarpusavyje, dažnai susitinka, bendrauja. Gal tik dukra kiek labiau užsidariusi. „Nutolo paauglystėje. Buvau prapuolusi darbe.
Vaikai, žinoma, nuo to kentėjo, trūko dėmesio, nebuvau šalia jų ir vyro, kai jiems to reikėjo, kai kuriais svarbiais jų gyvenimo momentais, – svarsto keturių vaikų mama. – Intensyviai dirbantį žmogų savigrauža, kad ne taip gyvenime prioritetus sudėliojai, periodiškai aplanko. Ypač kai su vaiku bendrauji pusvalandį per dieną, grįžti – jis miega, ryte reikia skubėti į mokyklą.“
Todėl bent jau atostogas stengiasi praleisti su visa šeima. Kartu su Kristupu ir Egidijumi trise vyksta į keliones. „Jeigu turėtume galimybių, mielai važiuotų kartu ir vyresnieji“, – pastebi Palmira. Kartu su vaikais traukia į sodybą Molėtų rajone. Šimtametėje troboje, naujam gyvenimui prikeltoje Egidijaus rankomis, ji geriausiai pailsi skaitydama ar vaikščiodama po laukus su kalyte Dora. Čia rašė ir knygą.
Kai tik pasitaiko laisvas savaitgalis, jį leidžia kartu su Kristupu. Mama ir sūnus turi savų smagių ritualų. Kad ir ilgą pasivaikštinėjimą po miestą pėsčiomis. Išėję iš namų Krokuvos gatvėje jiedu apeina kone visą Vilniaus senamiestį, centrą. Pakeliui kaskart aplanko vis kitą muziejų. Pasivaikščiojimo dalis – būtinai kur nors užeiti suvalgyti kokio skanėsto.
Su tėčiu Kristupas mėgsta leistis į ilgas keliones dviračiais. „Praėjusią žiemą gimė nauja tradicija slidinėti ant Liepkalnio kalno esančioje trasoje. Man labai gražu, kai visi trys mano bernai, tokio skirtingo amžiaus broliai, drauge su azartu leidžiasi nuo aukščiausių ir sudėtingiausių vietų. Aš tuo metu murkdausi „varlinuke“, o Egidijus šio sporto iš viso nemėgsta“, – pasakoja pašnekovė.
PIETŲ RITUALAS
Sekmadieniais (ne kiekvieną, bet kai visi gali) Palmiros ir Egidijaus namuose ypač daug šurmulio. Susirenka visi keturi vaikai ir du anūkai, vyriausiojo Justino atžalos. Tądien mama verda ką nors skanaus. „Kai turiu laiko, gaminti man iš tikrųjų patinka. Mėgstu ruošti įvairius mėsos patiekalus, daržovių troškinius, o ypač sriubas – trintas, pomidorų, svogūnų, moliūgų, špinatų“, – sako ji.
Kartais prisieina ir kelis patiekalus gaminti, nes ne visi viską mėgsta.
„Man būna taip gera, kai šeima susirenka, susėda prie stalo, laukia, kuo aš juos šįsyk nustebinsiu, ir su apetitu valgo. Kaskart ta proga kruopščiai dengiu stalą. Visuomet tiesiu staltiesę, prie jos priderintas servetėles su įdomiais žiedais, papuošiu skulptūrėlėmis, gėlių puokšte“, – aiškina P. Galkontaitė.
Prisimena, kad taip valgydavo vaikystėje pas močiutę, nors ji buvo paprasta moteris, šeimos pietūs jai buvo šventas ritualas: „Sriubą močiutė visuomet patiekdavo tik sriubinėje, valgydavome iš pietų servizo. Todėl kai pirmą kartą tekėjau ir kažkas paklausė, ko norėtume dovanų, negalvodama pasakiau – pietų servizo. Vyras net nustebo, sako, kam mums jis, dar nė savo namų neturime.“
Servizą, žinoma, padovanojo. Jis naudojamas jau daugybę metų, iki pat šių dienų. Ir per kiekvienus pietus ant stalo puikuojasi sriubinė su kaskart vis kitokia Palmiros išvirta sriuba.
DALIJASI DARBAIS
Namų interjeru, jo atnaujinimu rūpinasi Egidijus. „Ir kaip jis viską ten sutvarko, sukomponuoja, taip man labiausiai patinka. Egidijus turi labai gerą skonį. Gali ilgiausiai svarstyti, kur tinkamiausia vieta vienam ar kitam paveikslui. Bet kai jau pakabina, tai atrodo, kaip ten visą laiką buvęs, – džiaugiasi P. Galkontaitė. – Toks pasidalijimas darbais namuose labai praverčia, nekyla bereikalingų ginčų. Kuris esame šeimos galva? Gal ir gerai, jei kuris nors būtume. Tam ir tektų visa atsakomybė, galėtum saugiai tūnoti „galvos“ pavėsyje. Mūsų šeimoje to nėra. Tiesiog du savarankiški, todėl dažnai pasiginčijantys žmonės. Namų ruošos darbai dažniausiai tenka man. Valgio gaminimas ir produktų pirkimas – taip pat. Tai nereiškia, kad Egidijus nieko nedaro. Daro. Organizuoja reikalingus ūkio darbus. O šiaip jis ūmesnis, nepakantesnis, tarkim, ne vietoj nutrenktiems batams ar kuprinei. Manęs tokie mažmožiai nei erzina, nei dirgina. Ne kartą pagalvojau, kad arba aš su amžiumi pasidariau tolerantiškesnė, arba mano vaikai labai geri. Bet iš tiesų jie nedaro nieko tokio, kas mane išmuštų iš pusiausvyros.“
META GELBĖJIMOSI RATĄ
Kai su vaikais vargų sumažėjo, daugiau laiko atsirado, žurnalistė pasinėrė į labdaros fondo „Tebūnie šeima“ veiklą.
„Idėja kilo rengiant laidas. Narpliojant istorijas ir šnekinant jų dalyvius. Ne kartą, klausydama kokio jauno vaikino ar merginos, pagalvodavau, kad jie it grandininėje reakcijoje kartoja savo tėvų (jeigu tokius turėjo) arba savo vaikystės šeimos modelius“, – aiškina P. Galkontaitė.
Atpratę siekti ko nors daugiau, savimi nepasitikintys, gimdo ir augina vaikus toliau perduodami tokio gyvenimo modelio estafetę. Seniūnijų socialiniai darbuotojai nespėja pasirūpinti socialinės rizikos šeimomis. Tos, kurios dar neprasigėrusios ir bando savo jėgomis kabarotis paviršiuje, paliekamos likimo valiai.
„Nepakanka padovanoti skalbimo mašiną, įstatyti langus. Kalbu apie ilgalaikę, kompleksinę pagalbą, – prisimena, kaip kilo mintis pabandyti suvienyti kaimų bendruomenes, aktyvesnius žmones savanoriškai veiklai. – Bet mes tik padedame tokioms šeimoms, o ne darome už juos. Pastūmėjame žmones pačius kovoti dėl geresnio gyvenimo. Pradžioje fondas pasirinko keturias šeimas. Po vieną Vilniuje ir Molėtų rajone bei dvi Ukmergės rajone. Oficialiai fondą „Tebūnie šeima“ įregistravome tik šių metų balandžio 28-ąją. Džiugina tai, kad pradėję burti savanorius šiai, atrodytų, utopinei veiklai, sulaukėme ir pritarimo, ir palaikymo.“
Viena savanorė ieško namelio Ukmergės rajone, į kurį galėtų iš socialinio būsto išsikelti mama su keturiais vaikučiais. Ūkininkas pasiūlė darbą vienam ne itin prie darbo linkusiam tėvui. Logopedė sutiko nemokamai apžiūrėti skardžiųjų priebalsių neištariantį berniuką. Ieškojome psichologo, atsiliepė ne vienas. „Tai tik pradžia. Planų begalės. Kad tik jėgų ir laiko užtektų“, – viliasi Palmira Galkontaitė.
AUDRONE NUGARAITĖ
Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.
Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.
GERUMO KOMUNIKACIJA
Rugsėjo 25 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."
M. Lasinskas
***
Rugsėjo 22 diena, penktadienis
Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.
***
Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis
Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.
***
Rugsėjo 19 diena, antradienis
Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.
***
Rugsėjo 18 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor
Rugsėjo 17 diena, sekmadienis
Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.
Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.
Europos judumo savaitė (16-22 d.)
Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.
***
Rugsėjo 15 diena, penktadienis
Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.
***
Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis
Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.
***
Rugsėjo 12 diena, antradienis
Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.
***
Rugsėjo 11 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor
***
Rugsėjo 10 diena, sekmadienis
Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.
***
Rugsėjo 9 diena, šeštadienis
Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.
***
Rugsėjo 8 diena, penktadienis
Tarptautinė raštingumo diena
Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.
***
Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis
Buriuotojų diena
Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.
Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.
***
Rugsėjo 4 d,. pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman
Rugsėjo 1 d., penktadienis
Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.
Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.
***
Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis
Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.
***
Rugpjūčio 28 d., antradienis
Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.
Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.
***
Rugpjūčio 23 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka
***
Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis
Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.
***
Rugpjūčio 23 d., trečiadienis
Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.
***
Rugpjūčio 21 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis
***
Rugpjūčio 19 d., šeštadienis
Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.
***
Rugpjūčio 18 d. , penktadienis
Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.
Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis
Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.
Rugpjūčio 16 d., trečiadienis
Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.
Rugpjūčio 15 d., antradienis
Žolinė
Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.
08.12, šeštadienis
Savaitės išmintis
"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas
Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena
Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.
08.10, ketvirtadienis
Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."
08. 09, trečiadienis
Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.
08.07, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis
08.06 (sekmadienis)
Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.
08.04 (penktadienis)
Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.
08.03 (ketvirtadienis)
Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi
08.02 (trečiadienis)
Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?
Ką šiandien žadame panaudoti?
Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!
Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15
Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15