Rūta Kanopkaitė. Chamų kalvės

...Populiari komercinės televizijos laidų vedėja, savo pamėgtu judesiu it maldai sunėrusi rankas, ašaringa intonacija ekrane klausia jaunos moters: „Ar tiesa, kad patyrėte milžinišką aplinkos spaudimą ir patyčias dėl figūros? Kaip manote, kodėl mūsų visuomenė tokia žiauri?“ Auditorijoje sėdinčio garsaus televizijos veterano replika, kad pati žiniasklaida agresyviai primetė visuomenei išvaizdos standartus ir turi prisiimti kaltę dėl tyčiojimosi plitimo, nuskamba kaip balsas tyruose. Laidos koncepcijai tokia diskusija nepalanki, todėl replikuotojas mikrofono negauna, klausimus ir atsakymus vedėja nuplukdo tolyn nuo pavojingo rifo. Juk jau šeštadienį tame pačiame kanale kriokliu liesis užgaulūs žodžiai šokių projekto dalyviams. Komisijos narė klastingai pagirs dailią šokėją, sugebėdama įgelti, kad ši esanti „striuka ir trumpakojė“. Netrukus ir pati kritikė gaus grąžos, interneto komentaruose išvadinta „stručiu su varnos nosimi“. Kitame „šokančiame kanale“ patyčios irgi liejasi laisvai – nuo „buratino pusseserės“ iki „bomžo“ ar „seno gėjaus“.

Negi tikime, kad viso to nežiūri, negirdi ir nesimoko, kaip skaudžiau įkąsti kitam žmogui, mūsų vaikai?

Didžiausia bėda yra ne užgauliai burnojantys šou dalyviai. (Besaikis ir chamiškas pliurpimas, konfliktavimas, esą kuriant laidos intrigą, greičiausiai yra tiesiog jų sutarties su televizija dalis.) Bėda tokių laidų prodiuseriai, sąmoningai skatinantys žemiausius instinktus dėl reitingų (nors nėra patikimo būdo juos objektyviai nustatyti). Dažniausiai tai labai gerai apie save galvojantys, apsukrūs žmonės be tvirtesnių moralinių stabdžių. Žiūrovus laikantys idiotais, kurie nurys bet kokį š...., paviršiuje patepliotą medum.

Suprantama, kad komercinės TV laidos turi savo formatą – jose neprivalu elgtis kaip bažnyčioje. Tačiau negi visas tokių prodiuserių kūrybiškumo ir humoro arsenalas tėra kaip caro laikų kaimo bobų – badytis špygomis ir nuogais užpakaliais?

Kaip elgtis televizijoje – žmogaus pasirinkimas. Laidos dalyvis gali nesutikti su prodiuserių reikalavimais. Bet jeigu nugali noras bet kokia kaina pasirodyti ekrane, net mokytoja vardan intrigos viktorinoje apsimetinėja, kad tiksliai neatsimena nė vienos Lietuvos himno eilutės. Ko paskui toks „autoritetas“ gali reikalauti iš mokinių?.. Kaip jį gerbti kolegoms, mokinių tėvams?

Pasak rašytojo Vytauto V. Landsbergio, kaip priešnuodis chamizmui Lietuvoje turėtų būti kuriamos akcijos, kurių metu populiarūs žmonės rodytų gerą pavyzdį. Gal tikrai laikas nacionaliniam transliuotojui pagalvoti apie charizmatiško žmogaus, kad ir Marijono Mikutavičiaus, vedamą mandagumo viktoriną?