2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jeigu reikia laikytis kelių etikos kodeksų, geriausiai nesilaikyti nė vieno?

Vaivara.lt

supainiojo_II.jpgViename susitikime kolega iš Rusijos mestelėjo aforizmą: ,,Rusijos įstatymų griežtumą kompensuoja tai, kad juos neprivalu vykdyti.“ Pasijuokėm. Ir ko čia juoktis, kai pagalvoji – o Lietuvoje kitaip?

Yra toks mūsų visų mylimas ir nuolat redaguojamas Visuomenės informavimo įstatymas. 22 str.6 d. skaitome: Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Kitas, man mažiau žinomas įstatymas, bet dėl to ne mažiau svarbus, skelbia:16(1) straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.(Valstybės tarnybos įst.)

Nedideliame rytų Lietuvos rajone gyvena du laikraščiai: "Švenčionių krašto žinios" ir "Žeimenos krantai". Situacija labai įprasta daugeliui Lietuvos rajonų: kaip taisyklė, rajonuose yra mažiausiai du laikraščiai, iš kurių – vienas senas, einantis dar nuo tarybinių laikų, ir naujas – vietinio verslo ar kokios nors politinės jėgos proteguojamas arba jų ir įkurtas. Jeigu Lietuvos mastu tokie dalykai sunkiau identifikuojami – kam konkrečiai priklauso laikraštis, tai rajone, kur žmonės daugiau mažiau vieni kitus žino, sunku nuslėpti laikraščio publikacijų tikrąjį tikslą ar priklausomybei kuriai nors verslo grupei. Dar sunkiau tai padaryti tuo atveju, kai laikraščio vyriausioji redaktorė kartu yra ir savivaldybės tarnautoja. Akivaizdu, kad sėdint vyriausiosios specialistės ir vyriausiosios redaktorės kėdėse neįmanoma yra nesupainioti viešųjų ir privačių interesų – bet kam tas rūpi? 

Prieš porą metų Dainius Radzevičius išsamiai aprašė šią visiškai sveiku protu nesuvokiamą situaciją, su retoriniu, kaip paaiškėjo, klausimu: ,,Kodėl Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nepasidomi, kaip redaktorė ir tarnautoja viename asmenyje tinkamai atskiria viešus ir privačius interesus? Ar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gali tarti savo žodį, kaip ji vertina tokius leidėjus ir redaktorius?“ Kyla natūralus klausimas: kuriems galams tie kodeksai, įvairių rangų komisijos, jeigu viename mažyčiame rajone negalima tvarkos įvesti ir išsiaiškinti, gali savivaldybės administracijos darbuotoja kartu dirbti ir laikraštyje ar ne?

Savivaldybė skiria lėšas informacijai viešinti – kam dalinti pinigus svetimiems, jeigu galima atiduoti ,, teisingai“ dirbančiai tarnautojai, juolab nuolat po ranka esančiai – per koridorių į kabinetą nueini, ir į redakciją vaikščioti nebūtina. Žodžiu, rojus – ne gyvenimas, tiek valdžiai, tiek redakcijai. Tik laikraštis tada kieno: mero (bet kodėl tada savininku nurodytas kitas žmogus)? Savivaldybės (nes tik jį reklamuoja savivaldybės tinklapis)? Partijos? Berods, tiek partijai, tiek savivaldybei įstatymas neleidžia turėti laikraščio?

Kalbėti apie tai, kad nesilaikoma valstybės tarnautojo ar žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso kalbėti kaip ir nebeišeina: jeigu įstatymas neturi jokios galios, tai kurioje vietoje tokiu atveju yra kodeksai? Būtent, jie ten.

Tad ir aš, kaip kolega Dainius, retoriškai paklausiu: ko gi pykstam, broliai lietuviai, kad mus vis sumaišo ir taip dažnai užsienyje vadina rusais? Ar tikrai taip jau labai nuo jų skiriamės?

Algimanto Snarskio ( laikraštis "Ūkininko patarėjas") piešinys

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)