2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ŽURNALISTAI, ŽINOKITE, KOKS YRA AUTORIŲ VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS


BkogaSSSSS_II.jpgAsmenis, kurie dirba pagal autorines sutartis ir gauna autorinį atlygį, pagal apmokestinimą valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis galima išskirti į dvi apdraustųjų grupes:

1.    Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis, tuo pat metu yra privalomai draudžiami visomis VSD rūšimis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalį ( pvz., dirba pagal darbo sutartį, valstybės pareigūnai ir kt.);

2.     Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis, tuo pat metu nėra draudžiami privalomuoju socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalį, t.y. neturi kito darbdavio.

 

Autoriai, priskirti pirmajai apdraustųjų grupei,

 

kurie yra Lietuvos gyventojai ir autorinius atlygius gauna iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens, yra privalomai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis: pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų bei sveikatos draudimu. Šių asmenų VSD įmokos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių įstatyme nustatytus tarifus. Pagal šį įstatymą, nuo minėtų asmenų pajamų VSD įmokos apskaičiuojamos pagal nustatytą draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 30,8 procento dydžio tarifą (pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, sveikatos draudimui), draudėjų mokamą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifą (I grupė – 0,9 procento, II grupė – 0,38 procento, III grupė – 0,18 procento), apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 9 proc. tarifą (pensijų socialiniam draudimui - 3 procentai; sveikatos draudimui - 6 procentai). Bendras įmokos tarifas -39,98 proc.(kai draudėjas priskirtas III nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei), 40,18 proc.(kai draudėjas priskirtas II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei, 40,7 proc.( kai draudėjas priskirtas I nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei).

I pavyzdys

Tarkime, kad draudėjas (priskirtas III nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei) , kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, priskaičiavo 7000 Lt pagal sudarytą autorinę sutartį. Išmokėdamas pajamas pagal autorinę sutartį draudėjas nuo priskaičiuotų 7000 Lt pajamų (įmokos tarifas – 39,98 proc.) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 2798,60 Lt VSD ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų (7000 Lt x (30,98 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 2798,60 Lt).

II pavyzdys

Tarkime, kad draudėjas (priskirtas II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei), asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, priskaičiavo 3500 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas pajamas pagal autorinę sutartį draudėjas nuo priskaičiuotų 3500 Lt pajamų (įmokos tarifas - 40,18 proc.) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1406,30 Lt VSD ir PSD įmokų (3500 Lt x (40,18 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1406,30 Lt).

Autoriai, priskirti antrajai apdraustųjų grupei,

kurie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir autorinius atlygius gauna iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nedraudžiami nedarbo ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių susirgimų išmokoms gauti. Šių asmenų VSD įmokos tarifai: draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų 29,7 procento dydžio tarifą ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 9 proc. tarifą (pensijų socialiniam draudimui - 3 procentai; sveikatos draudimui - 6 procentai). Bendras įmokos tarifas – 38,7 proc.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad VSD įmokos skaičiuojamos ne nuo visos, o nuo pusės pagal autorinę sutartį priskaičiuotų pajamų sumos, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Vyriausybės patvirtintas einamųjų 2011 metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1170 Lt. Vadinasi, VSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų sumos, ne didesnės kaip 4680 Lt per mėnesį arba 56160 Lt per metus.

I pavyzdys

Tarkime, kad draudėjas autoriui, kuris neturi kito darbdavio ir dirba tik pagal autorinę sutartį, priskaičiavo 7000 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas autorinį atlygį draudėjas nuo 3500 Lt (50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1354,50 Lt VSD ir PSD įmokų (3500 Lt x (29,7 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1354,50 Lt).

.II pavyzdys

Tarkime, kad draudėjas, autoriui, kuris neturi kito darbdavio ir dirba tik pagal autorinę sutartį, priskaičiavo 10 000 Lt autorinio atlygio. 2011 m. rugsėjo mėn. draudėjas, išmokėdamas 10 000 Lt autorinį atlygį , nuo 4680 Lt (kadangi VSD įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė kaip 4680 Lt) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1811,16 Lt VSD ir PSD įmokų (4680 Lt x (29,7 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1811,16 Lt).

2lt_II.jpgVSD įmokos neskaičiuojamos

 

•    Nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu.

•    Nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sumų, kurios įtraukiamos į jų individualios veiklos pajamas.

•    Nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens, kai autorius yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas.

•    Nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį iš užsienyje registruoto juridinio asmens, kai autorius yra nuolatinis Lietuvos gyventojas.

 

Socialinio draudimo stažo skaičiavimas

 

Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, kada buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos socialinio draudimo išmokos (pašalpos, nedarbo išmoka). Valstybinio socialinio draudimo stažas atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti yra skirtingas. Jį nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.

     Įsidėmėtina, kad socialinio draudimo stažas pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims nustatomas ne kalendorine trukme, o pagal gautų pajamų sumą, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu MMA dydžio sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Tarkime, asmeniui, kuris dirba pagal autorinę sutartį, 2011 -06-15 išmokėtas 2400 Lt autorinis atlyginimas. Šio asmens socialinio draudimo stažas ir draudimo laikotarpis bus 3 mėnesiai, skaičiuojami nuo atlygio išmokėjimo dienos į priekį.

( 2400 Lt : 800 Lt = 3mėn.).Vienerių metų socialinio draudimo stažą asmuo pelnys, jei per metus bus sumokėjęs įmokas nuo ne mažesnės kaip 9600 Lt sumos (kai MMA -800 Lt).

Tačiau per vienus kalendorinius metus asmuo negali įgyti daugiau nei vienerių metų socialinio draudimo stažo, nors pajamos ir būtų didesnės nei 12 MMA. Atkreipiame dėmesį į tai, kad socialinio draudimo laikotarpis, skaičiuojamas į priekį nuo autorinio atlygio gavimo dienos, negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai.

Socialinio draudimo stažo reikalavimai pašalpoms gauti numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

    Pagal autorines sutartis pajamas gaunantys asmenys socialinio draudimo stažą ligos pašalpai gauti įgyja tuo atveju, jeigu iki laikinojo nedarbingumo pradžios buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį.

Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos, kai už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu – 12 MMA dydžio (9600 Lt, kai MMA – 800 Lt) draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.

Pavyzdys

Tarkime, kad asmuo, kuriam 2011-06-15 išmokėtas 3300 Lt autorinis atlyginimas ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, 2011-09-30 susirgo. Šis asmuo turi teisę gauti ligos pašalpą, nes laikinai nedarbingu tapo draudimo laikotarpiu (nuo 2011-06-15 iki 2011-10-18) ir turi 4 mėnesių ir 4 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (3300 Lt : 800 Lt).

VSDFV Vilniaus sk. atstovė ryšiams su visuomene Leonilija Perminienė, tel. (8 5) 210 8294

Laikraščio  "Ūkininko patarėjas" dailininko Algimanto Snarskio piešiniai

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)