Meilės išpardavimas… televizijos eteryje!

Juozas SKOMSKIS, vilnietis žurnalistas

Su TV II_1.jpgTo ir reikėjo laukti: gyvenime nieko neliko švento. Neliko nieko brangaus. Visa tapo vieša, jokios paslapties. Socialiniuose interneto tinklalapiuose kaip skruzdėlyne – knibžda verda nuo aistrų ugnies iki pagiežos pūlių. Visa čia galima. Ir vargas tam, kuris į šį patalą guldo galvą neapsidairęs. Kaip štai Seimo narys, buvęs žurnalistas, save laikantis rašytoju ir mąstytoju Saulius Stoma, vienišius, naiviai užkibęs ant „pupytės“ kabliuko, tarsi iš namų išguitas šunelis numesto kauliuko, nuo didžio darbo įstatymų kalvėje panūdęs pasiieškoti meilės užuovėjos. Jos ieškojo ten, kur ir turėjo ieškoti – gatvės pavartėje. Ten, kur ji, švenčiausia žmogaus vertybė, slapčiausias, nedalomas ir nemėtomas pašaliais jausmas, iš tiesų šiandien išvarytas ir sutryptas. Iš šio jausmo dabar galima kurti, kurpti, projektuoti, modeliuoti ir t.t., kas tik į galvas šauna. Svarbu, kad būtų skandalinga, pritrenkiama, dar nebūta, negirdėta. Juk kaip ilgai skambėjo, žvangėjo tos kvailos kito seimūno Antano priešrinkiminės „vestuvės“. Kiek ten buvo sugiedota meilės oratorijų, kantatų ir rekviem. Kiek paskui išlieta ašarų ir sulaužyta kovų iečių.

Kai per pakaunės Dubravos mišką pernai praūžė visa naikinanti audra, nepalikdama sveiko kamieno; kai nutilo griausmas, žmogus, per kurio galvą nuskrido M. K. Čiurlionio neganda juoda, staiga pajuto keistą, iki tol nejustą dvelksmą: kvepia pušų sakais. Tai miško kraujo kvapas. Sulaužyto, parklupdyto, sumaitoto miško paskutinis atodūsis.

O ką jūs, televizijų žiūrovai, matėte, ką jautėte aną vakarą, kai ekranuose išvydote Sauliaus Stomos meilės paieškų priepuolio seansą ant Vilniaus senamiesčio Didžiosios gatvės suolo, – nuo banalių komplimentų ekperimentą (vadinamą žurnalistiniu tyrimu) vykdančiai jaunutei „pupytei“ iki tarnybinių, politinių užkulisių, paslapčių ir visa kita atskleidimo, praradus paprasčiausią sveiką protą, pamiršus savigarbą. Pasiektas net Europarlamentas ir Prezidentūra! Anot vyriškos logikos, kvailiau jau neįmanoma nusišnekėti prieš tas žalias akis.

Bet čia pamokslai nieko nepadės: meilė akla, kurčia. Ji atima protą. O į jos akivarą kritęs niekas dar sausas nekėlė.Viltis čia viena – partijos bičiuliai. Jie patikės nors ir prisiplakusio bendražygio nuoširdžia iki smulkmenų atgaila, primerks akį prieš TS – LKD kompromituojančius rinkimų bei kitokius pliurpalus, paleistus žaliaakės viliotinio šokio prieangyje. Juk tokių politinių akimirksnių čia būta – nors vežimu vežk. Svarbiausia ne pavartės pasiūla atsitiktinei merginai dirbti Seime (čia pravartus kiekvienas, kas garsiau šaukia, pvz., „ubagų“ karaliumi tituluojamas rėksnys, buvęs didmiesčio meras, karvės personažas arba politinių dažnučių atlikėja…).

Svarbiausia, kad ant tų senamiesčio gatvės suolų, pavartėje nebuvo garsiai ištartas sekso žodis, kuris yra svarbiausia šiuolaikinės meilės raiška, viltis ir lūkestis. Dėl to ir eita čia, į tą nelemtą pavartę, dėl to ir prisišnekėta iki ausų – ko reikia ir ko nereikia. Dabar šio meilės paieškų maratono laukia teismai. Jie, be abejo, bus ilgi. Ir maitins jie žiniasklaidą iki sąmonės praradimo. Ilgai ilgai. Juk toks jos tikslas – ieškoti ko nors skandalingo, pritrenkiančio, ko dar nebuvo.

Taigi, kaip sakoma, laukite tęsinio, ir vakarai nebus nuobodūs: anksčiau – su Karaliumi, Šedžiumi, Antanu, paskui su čigonu Radžiu, dabar su Seimo nariu Sauliumi Stoma. Artėja rinkimai. Bus dar visko, visko…

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys „TV naujiena”

 

Panašūs straipsniai