2020 m. vasario 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rūta Kanopkaitė: Turtuoliai vargšai


Kanopkait____nauja__II.jpgVyresni skaitytojai tikriausiai pamena, kad sovietmečiu buvo toks amerikiečių serialas, rodytas per mūsų „langą į Europą“ – Lenkijos televiziją, ir lietuviškas filmas. Jį prieš trisdešimt metų Centrinės televizijos užsakymu pastatė Arūnas Žebriūnas, o vadino visas lietuvių aktorių žvaigždynas. Filmas sukurtas pagal garsaus JAV rašytojo Irvino Šou romaną, kurio kažkodėl nematyti knygynuose išleisto lietuviškai. Kaip ir minėto filmo mūsų televizijų ekranuose. Dievaži, mieliau pasižiūrėčiau kino juostą „Turtuolis vargšas“ nei TV laidas apie milijonierių Romanovo, Matijošaičių etc. turtus, vilas, interjerus. Ne todėl, kad pavydu būtų.

 Viena, nemalonu matyti „aptarnaujamąją žurnalistiką“ – daug drykstančios susižavėjimo seilės ir jokių rimtesnių klausimų pašnekovui. Antra, demonstruotis prieš visą Lietuvą vien dėl to, kad esi turtingas, dar ne priežastis. Beje, Edita Mildažytė neseniai ekrane tėkštelėjo – šykščiausiai labdarai aukoja mūsų garsenybės ir turtuoliai. (Neabejotina, kad „Bėdų turgaus“ vedėja tokius dalykus žino iš savo patirties.) Su mecenatyste dar prastesni reikalai. Rastume vieną kitą dabartinį milijonierių, norintį ką nors nevienkartinio dovanoti visai Lietuvai.

Vakar paminėjome kultūros mecenato, Kauno miesto garbės piliečio, meno kolekcininko Mykolo Žilinsko (1904–1992) gimtadienį. Šio tautiečio dėka Kaune iškilo dvi dailės galerijos, skirtos įkurdinti apie 1700 jo dovanotų kūrinių rinkiniui. Unikali M. Žilinsko dailės kolekcija į Lietuvą parkeliavo dar sovietmečiu. Kad meno kūriniai dovanojami būtent Kaunui ir kad čia turi iškilti jiems eksponuoti ir saugoti skirtos galerijos, buvo mecenato iškeltos sąlygos.

Paveikslų galerija K. Donelaičio gatvėje pastatyta 1979 metais, o Mykolo Žilinsko dailės galerija Nepriklausomybės aikštėje atvėrė savo sales 1989-aisiais. Jei ne mecenatas, įteikęs karališką dovaną savo jaunystės miestui, tokių parodų rūmų neturėtume iki šiol. Juk nauji filharmonijos, dramos teatro pastatai Kaune taip ir liko tik vizijose, nors prieš ketvirtį amžiaus buvo skelbti konkursai, eksponuoti brėžiniai ir maketai, išrinkti net geriausi projektai.

Gausioje Suvalkijos ūkininko šeimoje užaugęs Mykolas Žilinskas prieškariu iškilo iki Ministrų kabineto kanceliarijos direktoriaus posto savo atkaklumu, iniciatyvumu ir Vytauto Didžiojo universitete įgytomis žiniomis. Dar prieš karą jis buvo žinomas verslininkas ir vienas turtingiausių kauniečių – jam priklausė didelis namas Senamiestyje, dvaras Abromiškėse. Artėjant frontui pasitraukęs į Vakarus, M. Žilinskas po karo apsigyveno Berlyne. Sėkmingai susiklosčiusi verslininko karjera, įtakingos pažintys ir čia jam užtikrino patogų gyvenimą. Tačiau ramia turtuolio egzistencija Mykolas Žilinskas nesitenkino. Jo žodžiai: „Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą“ yra įrodyti tokiais darbais, kokius pakartoti šiandieniniai mūsų milijonieriai kol kas vargiai pajėgtų. Pinigų jiems užtektų, mentaliteto – ne.      




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)