Politikų darbus matuos… virtualus barometras?

Iveta SKLIUTAITĖ, „Laikinoji sostinė”

Pilkauskas_Vaidas__II.jpgDešimtis tūkstančių kauniečių buriantis virtualus kanalas „Kas vyksta Kaune” paskelbė sąrašą darbų, kuriuos turėtų atlikti miesto valdžia iki krepšinio šventės Kaune. Ar naujojo sambūrio balsas girdimas? Prieš dvejus metus internete susibūrusi bendruomenė dar vasaros pabaigoje raštu valdininkus ir politikus pradėjo atakuoti reikalavimais iki Europos vyrų krepšinio čempionato imtis miesto įvaizdžiui pagerinti būtinų darbų.

Jos atstovai pageidavo sutvarkyti gatves arba pastatyti įspėjamuosius ženklus; tinkamai užmaskuoti viešbučius vaiduoklius, sutvarkyti miesto centre perkastas gatves; iš stoties prieigų iškraustyti benamius ir prostitutes; iš Nemuno krantinės išvežti dumblą, iššluoti iš jos sudaužytus stiklus; pakabinti „Žalgirio” arenos pavadinimą.

Vieno šio sambūrio įkūrėjų, Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros komunikacijos vadovo Vaido Pilkausko, tikinimu, su miesto įvaizdžiu ir ūkiu susijusios problemos nėra naujos. Tačiau jos labiausiai bado akis ir kauniečiams, ir miesto svečiams.

„Paprasti žmonės nėra abejingi tam, kokį įvaizdį apie Kauną susidarys atvykę sirgaliai. Nuo to priklausys, ar svečiai čia norės grįžti dar kartą”, — kalbėjo V.Pilkauskas.

Socialinių tinklų žinovas atviras: pagal atliekamus darbus būtų sunku pasakyti, kad šios perspektyvos valdininkams rūpėtų.

 

— Kokie žmonės ir kokiu tikslu jungiasi į virtualią kauniečių bendruomenę „Kas vyksta Kaune”?

 

— Didžioji dalis — jaunimas, ne vienerius metus tradiciškai laikytas politiškai pasyviu ir reitingų besivaikantiems politikams mažai įdomiu. Šiuo metu bendruomenė vienija per 50 tūkst. narių. Nors jauni žmonės nedaug domisi politika, tačiau tai, kas vyksta mieste, jiems svarbu. Jaunimas nestokoja pilietiškumo, gerų minčių ir iniciatyvų. Daugiausia čia kalbama apie skaudulius, kuriuos surašėme į reikalavimų sąrašą.

 

— Ar jūsų reikalavimai sulaukė bent kokio valdžios dėmesio?

 

— Tiesiogiai su mumis kol kas nesusisiekė niekas. Tačiau žiniasklaidoje politikų atgarsių jau teko girdėti. Vicemeras Kęstutis Kriščiūnas kalbėjo, kad dalis mūsų nurodytų problemų jau išspręsta, kitos sprendžiamos šiomis dienomis. Kas bus realiai padaryta, pamatysime jau po kelių dienų.

Mus ypač piktina, kad savivaldybės atstovai nuolat skelbiasi bejėgiais dėl miesto centre stūksančių pastatų vaiduoklių, mat šie priklauso privatiems asmenims. Tačiau per kone dvidešimt metų tikrai buvo įmanoma rasti sprendimą — juos sutvarkyti ar nugriauti.

 

— Vienas bendruomenės reikalavimų yra krepšinio čempionato dienomis Kaune iš Stoties rajono iškeldinti prostitutes ir valkatas. Ar demokratinėje visuomenėje tai įmanoma?

 

— Šis siūlymas nėra konkrečiai mano. Esu įsitikinęs, kad to padaryti nepažeidžiant žmogaus teisių neįmanoma. Reikalavimų sąrašą sudarėme iš plačios per socialinius tinklus platinamos auditorijos nuomonės.

Girdėjau, kad prieš 1980 metų Maskvos ir 2008 metų Pekino olimpiadas vietinė valdžia asocialius asmenis iš miestų centro vežė į užmiestį. Norėtųsi, kad Kaune bent jau čempionato dienomis akylesnė būtų policija. Labai svarbu, kad būtų smarkiai sugriežtinta nusikaltimų prevencija.

 

— Ar politikai ir valdininkai dedasi prie jūsų bendruomenės?

 

— Pavienių valdininkų ir politikų mūsų gretose atsiranda. Ypač jie su savo profiliais lindo prieš savivaldybių rinkimus. Tai buvo puiki proga jiems pasireklamuoti — apie tikrus ir net imituojamus darbus.

Savivaldybė tinklalapio, kuriame būtų skelbiama gyventojams svarbi informacija ir sulaukiama atgalinio ryšio, neturi ir nenori turėti. Savivaldybei komentarų skilties nereikia, o socialiniai tinklai tiems, kurie bijo išgirsti apie save nuomonę, netinka.

 

— Ar per beveik dvejus metus valdžia sureagavo bent į vieną jūsų pasiūlymą?

 

— Kelios duobės gatvėse ir įgriuvos mūsų iniciatyva tikrai buvo sutvarkytos. Ypač įsiminė atvejis, kai socialiniame tinkle paviešinome pernai po audros S.Daukanto gatvėje kelias savaites žiojėjusios įgriuvos nuotrauką. Tikėjomės, internete surinkę 500 žmonių parašus, apie problemą pranešti Miesto tvarkymo skyriui. Komentaruose sulaukėme tuometinio mero patarėjo, o vėliau ir paties mero pasisakymo. Kitą dieną mano elektroninio pašto dėžutėje gulėjo vieno valdininko pranešimas apie tai, kad įgriuva sutvarkyta. Vadinasi, socialiniai tinklai turi šiokią tokią jėgą.

 

— Ar pavyko užkurti didesnius darbus nei duobių lopymas?

 

— Mes suprantame, kad daugelis miesto skaudulių yra įsisenėję, todėl pykti ant šios ir net ant praėjusios kadencijos politikų negalime. Tačiau siūlome jiems nustoti vaikytis asmeninės naudos ir į miestą pažiūrėti strategiškai.

Valdžios atstovai Kaune dažniausiai velkasi paskui žiniasklaidą. Kai mes matydami problemą kreipiamės į spaudą ar televiziją, ir žurnalistai ima tuo domėtis, valdininkai sukruta dirbti.

 

— Praėjusį mėnesį pagaliau ryžotės išlįsti iš interneto platybių ir surengėte tris gyvas diskusijas. Ar planuojate daugiau tokių diskusijų, o gal net akcijų?

 

— Diskusijos buvo pirmieji žingsniai peržengiant virtualią erdvę. Manau, jos buvo labai vykusios. Aktyviai į pokalbius įsitraukė ne tik internetinės bendruomenės nariai, bet ir verslininkai, architektai, paveldosaugininkai, politikai. Po diskusijos apie kavinių savininkų ir gyventojų konfliktus dėl triukšmo Kaune buvo numatyta sukurti triukšmo zonas.

Artimiausiu metu gyvų susitikimų nesame numatę, tačiau sukasi mintis įrengti prietaisą, kad ir virtualų barometrą, kuris rodytų, kiek darbų iš savo programos po rinkimų įgyvendino kiekvienas politikas.  

Nuotraukoje: Idėjų kupinas kaunietis Vaidas Pilkauskas

                                                                Modesto Patašiaus nuotr.

 

Panašūs straipsniai