2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kęstutis NAVAKAS: Žodis iš kašės


2milijonai_II.jpgNa apie ką gi rašyti šiomis dienomis, kai visa Lietuva sėdi krepšyje? Kašėje, kalbant Julijai Žymantienei artimesniais terminais. Nejaugi apie tą pačią kašę (ar košę, užvirusią visur, kad ir kur žvelgsi ar net kur nežvelgsi)? Net keista būtų radus žmogų, ligi dantų neapsikašinusį, nebent tektų važiuoti į Marcinkonis ir klausinėti kaimo senučių – gal kuri nors dar nežino Jono Valančiūno.

Žinoma, tokių žmonių esama, ir jiems gal pagrindinė savaitės žinia buvo ta, kad Švedijoje iš obels iškeltas girtas briedis. Tačiau nesukašėjusiųjų akivaizdžiai reta. Tai ir gerai, ir blogai. Gerai, nes bendrumo jausmas – puiki būsena. Blogai, nes kartais jis virsta bandos jausmu, užmušančiu individualumą ir pakeičiančiu jį totalitariniu uniformizmu. Kai kam gal sunku suprasti, ko eiti į salę, kurioje keliolika tūkstančių vyrų pusantros valandos neužsičiaupdami bliauna. Bet jei toks nesusipratęs elementas visgi atsiranda, tebus jam palikta galimybė nesuprasti ir į tą salę neiti. Bet kaip čia neisi, kai tai – antroji religija. Būti ateistu pirmosios religijos prasme daug mažiau rizikinga negu antrosios.

Katalikiškame krašte ką nors skelbti religija – itin rimtas dalykas. Čia jau netoli iki dešimties kašio įstatymų, septynių didžiųjų nuodėmių ir šventosios inkvizicijos. Tačiau štai mes dar toliau, kašis jau siejamas su lietuvių etnokultūra. Ir čia kur buvęs, kur nebuvęs vėl mūsų nuostabusis Tadas Gutauskas, prištampuojantis tūkstančius spalvotų velnių, meškų ir ožkų. Užsienio sirgaliai, pamatę visą šią velniavą, turėtų bėgti neatsigręždami, pakeliui keiksnodami skurdžią savo tautiečių fantaziją. Jei tik nepagalvotų atsidūrę Afrikoje, kurioje dera ne bijoti totemų ir tamtamų, o jais džiaugtis. Pagal šią kašio Užgavėnių logiką lietuviai po kiekvienų laimėtų rungtynių kur nors kieme turėtų sudeginti Morę.

Krepšinis jau seniai yra vienas karnavalinių reiškinių. Sirgaliai noriai virsta trispalviais santa klausais, o ypač – lietuvių sirgaliai. Ir iš esmės tai visai gerai šalyje, kurioje, anot žymiausio glamūrinio madų dizainerio, visi pilki kaip cepelinai. Štai net patys cepelinai vienoje Vilniaus kavinėje tapo trispalviai. Smagu pasiausti apsirengus kitaip nei į darbą, pasislėpus po tautiniais makiažais ir tapus T.Gutausko bestiariumo dalimi. O kuo čia dėtas pats krepšinis „kaipo toks“?

Ir kodėl ta antroji religija yra krepšinis ir VIEN krepšinis? Dėl to, kad sekasi? Taip, mūsų krepšininkai – didelė jėga. O kur mūsų futbolininkai ar, tarkim, biatlonininkai? Šių sporto šakų atžvilgiu mes religingi daug mažiau. Ir apskritai, jei tarpukariu Karolis Dineika ir Steponas Darius būtų propagavę ne krepšinį, o kokius dulkių siurblius, gal dabar juos gamintume geriausius pasaulyje ir antroji religija būtų dulkių siurbliai.

Nereikėtų visų šių pastabų suprasti kaip neaiškaus burbėjimo visiems aiškiu klausimu. Krepšinį, be abejo, mėgstu, Lietuvos pergalėmis džiaugiuosi, mūsų krepšininkai man patinka (kaip, beje, ir geriausi kitataučiai krepšininkai), mūsų sirgaliai – irgi. Nepatinka visokios euforijos, kai visuotinis klyksmas pamaino protą.

Ir tekstą baigiu simboliniu tritaškiu. Štai: ...

Dailininko Algimanto Snarskio piešinys

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)