KOKIA RYTOJ JŪSŲ DIENA, ARBA MANO DRAUGĖ ZINA
Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad visa ši istorija apie nedidelius laikinus nesutarimus tarp žiniasklaidos atstovų taps tokia aktuali. Iš pradžių norėjau truputį pašiepti LRT korespondentę Panevėžyje Ziną dėl jos klausimų žaidėjams ir treneriams, bet po gerokai perlenkusių lazdą kolegų iš 15min.lt rašinio pagalvojau, kad šiai istorijai reikia padėti tašką. Juolab, kad pats buvau tiesioginis šios istorijos dalyvis ir, faktiškai, išprovokavau šį nedidelį nesusipratimą.
Jau po pirmos rytinės treniruotės buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau kažkuris iš kolegų neišlaikys – Zinos klausimai akivaizdžiai suerzino Šarūną Jasikevičių, o tai paprastai nežada nieko gero net ir tiems kolegoms, kurie tokiems pokalbiams ruošiasi kruopščiai. Pažadėjau sau, kad jei vakare kažkas panašaus pasikartos, teks ieškoti lipnios juostos. Vakare sulaukėme kelių keistų klausimų Kęstučiui Kemzūrai, dar keistesnių Tomui Delininkaičiui, ir pasibaigus pastarajam pokalbiui, paklausiau kažką panašaus į: „Ar jūs specialiai juos erzinate?“. Tuomet įvyko garsusis jau internete klaidžiojantis apsižodžiavimas tarp Zinos ir vieno iš naujienų portalo fotografų, kuris tęsėsi net ir šiandien.
Tuo tarpu mes su Zina kalbėjome gana draugiškai ir galų gale supratau, kad tiek aš, tiek kiti kolegos, tiek ir skaitytojai, žiūrovai, vartotojai galėtų į kai kuriuos dalykus reaguoti daug ramiau. Visų pirma, Zina tikrai nėra sporto žurnalistė – jai tenka rengti reportažus apie visą Panevėžio regioną, todėl akivaizdu, kad su sporto specifika ji nesusipažinusi. Visų antra, ji pati pranešė Vilniuje esantiems vadovams, kad „bus blogai“ ir paprašė atsiųsti sporto žurnalistą iš sostinės. Kaip matome, niekas nieko neatsiuntė – labai profesionalus nacionalinio transliuotojo sprendimas. Taip, keli klausimai buvo visiškai neparengti arba pernelyg ekspresyvūs, bet ir pati Zina tai pripažino, kai aistros jau aprimo. O daugiau jokių nusikaltimų lyg ir neįvyko :).
Šiandien Zinai vėl truputį nepasisekė. Tai gali nutikti bet kuriam žurnalistui, bet telefonas K.Kemzūros interviu metu ilgai ir įkyriai skambėjo būtent jos krepšyje, o moterų rankinėse, kaip žinia, tokius daiktus išgriebti yra „mission impossible“. Bet Zinai galų gale pavyko :).
Nėra didelė paslaptis, kad darant „blitz“ interviu su krepšininkais klausimai retai būna originalūs. Tačiau to ir nereikia – tereikia užduoti tuos, kurie šiuo metu reikalingi ir labiausiai dominantys. O esmė – atsakymai, kurie kiekvienu atveju būna skirtingi, nes skiriasi pasirengimas, varžovai, situacijos. Ir vieną dieną trečiadienis, o kitą jau, žiūrėk, ir ketvirtadienis :).
Taip pat nėra didelė paslaptis, kad su kai kuriais Lietuvos rinktinės krepšininkais reikia elgtis kaip su mažais vaikais – to klausti negali, to irgi, o šitą klausimą gal ir galima užduoti. Ir kadangi formaliai žaidėjai neprivalo kalbėti su žiniasklaida, norom nenorom tenka laikytis šio žaidimo taisyklių.
Jei skaitydami šį rašinį, nesupratote nieko, rekomenduoju pažiūrėti visus vaizdus, kuriuos įdėjau krepsinis.net. Ir tikiuosi, kad prie šios istorijos grįžti nebereikės.
Dailininko Algimanto Snarskio piešinys „Kas tu per paukštis?”
