2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Noriu į kiną

Rūta KANOPKAITĖ, "Šeimininkė"

Cinema___1_II_a.jpg„Šimtą metų nebuvau kine. Palaikyk man kompaniją – gal nueinam kokį vakarą. Taip norisi prisiminti tuos laikus, kai eidavau į paskutinį seansą „Romuvoje“. Išeini beveik vidurnaktį į Laisvės alėją, o ji pilna iš kino einančių žmonių – ir pensininkų, ir studentų. Nenuostabu, juk ir „Laisvė“, „Kanklės“ buvo čia pat“, – nostalgiškai ulba sena bičiulė, po pasiblaškymų svetur vėl nutūpusi Kaune.

„Ką norėtum žiūrėti? – rūgščiai klausiu. – „Kaubojus ir ateivius“, „Konaną barbarą“, „Beždžionių planetos sukilimą“? O gal „multikus“ – šią savaitę eina „Smurfai“ ir „Princesė ir Varlius“? Tik nepamiršk, kad į kiną iš Žaliakalnio mums teks grūstis per visą miestą. Arba į „Akropolį“, arba į „Megą“. Kito varianto nėra“.

Entuziazmas atvėsta, nes repertuaras tikrai nevilioja. Juk mūsų jaunystė sutapo su laikais, kai matėme daug geros kokybės europietiško kino. Antonionio, Bergmano, Felinio filmus rodė ne tik Kauno ar Vilniaus, bet ir Kretingos, Šilutės kino salėse. Ir net tuose mažuose miesteliuose nekomercinio kino pasižiūrėti ateidavo keliasdešimt žmonių. Paskutinius porą dešimtmečių apie ėjimą į kiną kaip kultūros reiškinį jau galime kalbėti tik būtuoju laiku. (Kaip ir apie provincijoje buvusius kino teatrus.)

Šiandien žmonės skaito mažiau. Jaunoji karta auga vaizdų, atstojančių knygą, apsuptyje. Jie yra būdas pažinti save, savotiška edukacija. Todėl autorinis kinas yra labai svarbus. Juk žiūrovas nėra visaėdis gyvuliukas. Jam reikia įvairesnio peno. Deja, mūsų platintojai, formuodami repertuarą, eina lengviausiu keliu.

Vaikai ir jaunuoliai yra karščiausi dinamiškų veiksmo, kovinių filmų gerbėjai, nuo kurių suka nosį vyresnė ar intelektualesnė publika. Tačiau pastarieji žiūrovai apskritai sudaro mažumą, todėl kino platintojai ir rodytojai nesuka sau galvos dėl jų skonio. Mažuma, jeigu ji ne seksualinė, didelio dėmesio Lietuvoje nesulaukia.

Įprasta tvirtinti, kad anuometinė aktyvi publika – dabar jau pensininkai, neturintys pinigų kultūrinėms pramogoms, kurių įvairovė, lyginant su sovietmečiu, šiandien milžiniška. Tačiau tai tik dalis tiesos, juolab kad šiandieniniai keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai – dar ne pensininkai. Publiką nuo kino atpratino daug dalykų. Tarkim, prie keliolikos litų už bilietą dar reiktų pridėti kita tiek taksi išlaidoms, jei grįžti namo po vėlyvo seanso. Kino salių geografija tragiškai išretėjusi. Kyla psichologinis pasipriešinimas užeiti į kino teatrą, kuris net savo normalios iškabos neturi ir glūdi kažkur prekybos centro „žarnyne“. Gi prasidėjusi videoera siūlo malonią galimybę pasižiūrėti patinkantį filmą namuose tau patogiu laiku.

Tačiau kad ir kiek žiūrovų iš kino būtų atėmusi techninė revoliucija ir rinkos dėsniai, lieka svarbiausia priežastis – skurdus vienpusiškas repertuaras. Vis labiau įsigalint holivudinei produkcijai, europietiškų filmų propagavimu susirūpino net Europos Sąjungos kultūros ministrai. Deja, jų seminarai ir rezoliucijos kol kas repertuaro įvairovės Lietuvoje nepaskatino. 

Vladimiro Beresniovo pieš.

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)