2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žiniasklaidai trūksta... žiupsnelio gyvenimiškos druskos

Lina RUMBUTYTĖ, Vytauto Didžiojo universiteto studentė, LŽS narė

lina_rumbutyte_foto_II.jpgArodo  visuotinis  Sovietų  Sąjungos  deficitas  bus  paveikęs lietuvišką žiniasklaidą. Kaip seniau negalima buvo gauti nieko skanaus parduotuvėse, taip dabar nieko „gardesnio“ nerasi ir mūsų spaudoje.

Neragautas fetos sūris, nematytas avokadas, nepajustas egzotiškų prieskonių aromatas ir visi kiti gardumai, kurių nebuvo galima nusipirkti, tapo šalutinės reikšmės veiksniu sovietinio žmogaus gyvenime. Mėgavimasis maistu šiaip ar taip neįsipaišė į kultūrą, kur pietūs asocijuojasi su valgykla šalia darbavietės. Šiai ideologijai buvo svarbu, kad darbininkai valgytų kartu, o ką ir kaip – jau ne taip esminga. Net sovietinio buto virtuvė tokia maža, kad stačiai netinkama žmogui, norinčiam gaminti ir valgyti namie.

Maistas tai ne mikroelementai ir vitaminai, ne vien angliavandeniai, baltymai ir riebalai darbininko energijai palaikyti. Maistas yra kultūra, ir tą jau suprato didžioji dalis šiuolaikinės Lietuvos žiniasklaidos.

Beatos Nicholson knyga jau serijinė, ir drįstu teigti, kad jos sėkmės pagrindu tapo idėja pristatyti valgymą kaip svarbią gyvenimo dalį, kuomet vaišės sutraukia artimus žmones šeimai svarbiomis progomis, o tam tikras patiekalas tampa asmenybės įvaizdžio dalimi. Televizija nežiopso: nuo šio sezono Beata jau pasirodo ir TV3 ekrane. 

Be_komentaru-1 I_1.jpgKiti kanalai taip pat skiria tam dėmesio – per TV1 vasarą galima žiūrėti James Oliver kelionę per Jungtines Valstijas. Šio dokumentinio serialo, ar realybės šou – kaip šią laidą bepavadintume šiais žanrų maišymosi laikais – ašis yra maistas. J.Oliver yra kultinė asmenybė Jungtinėje Karalystėje. Žiūrint į jį ekrane keliaujantį, kalbantį su žmonėmis ir gaminantį, valgantį drauge su jais, nekyla abejonių, kad maistas ir jo vartojimas yra tikrų tikriausi kultūros atspindžiai.

Šio gyvenimo malonumo svarba varijuoja – 2010 metų Holivudo filme „Eat pray love”, prasisukusiame ir lietuviškuose kino teatruose, galima pagalvoti, kad maistas svarbus ne mažiau nei meilė ar tikėjimas! Juk makaronai italui kone tapatybės dalis... Kaip pasakojo pažįstamas slovėnas, dirbantis italų kruiziniuose laivuose, - kokiame egzotiškame krante beišliptų, jo kolegos ieško itališko restorano.

Valgom_ka_turim..._1_II.jpgUžsienio žurnalai, savaitraščiai, tokie kaip „Times“, tradiciškai turi skiltį, skirtą maistui, restoranams, vyno kultūrai. Kai Lietuvoje radijas, televizija jau kalba apie maistą nauja maniera, spauda, ypač regioninė, vis dar lieka prie šabloniško ir nuobodaus iš rusiškų žurnalų verstų receptų spausdinimo priešpaskutiniame puslapyje. Spinduliu šiame kontekste tampa „IQ“, pateikiantys smagias restoranų recenzijas kiekviename numeryje. O tokių apybraižų reikia! Apžvalgininkų reikšmė restoranų vadovams, šefams ir personalui turėtų didėti. Jiems, kaip ir redaktoriams, pravartu būtų pasitempti ir valgymo kultūrą suvokti gamybos, patiekimo, aplinkos, žmonių bendravimo ir kasdienybės kontekste. 

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, Vytauto Didžiojo universiteto studentė, LŽS narė Lina Rumbutytė

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai "Be komentarų"




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)