2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kai visa Lietuva taps krepšinio arena

JŪRATĖ mIČIULIENĖ,, liETUVOS ŽINIOS"

 

 

R.Petrauskas_II.jpgIki Europos vyrų krepšinio čempionato liko mažiau nei mėnuo. Visas Lietuvos rinktinės kovas per TV3 komentuosiančiam Robertui Petrauskui dabar pats namų darbų įkarštis.

- Krepšinį komentuojate jau daugiau kaip dešimt metų. Turbūt net per daug ruoštis nereikia?

- Kiekvienas čempionatas vis kitoks. Namų darbų visada būna, ruoštis reikia. Ypač Lietuvoje, kur krepšinį visi mėgsta ir supranta. Nusišnekantis komentatorius būtų labai greitai demaskuotas.

 

Intensyviau pradėjau ruoštis kartu su krepšininkais. Kaip tik šią savaitę Lietuvos rinktinė pradėjo žaisti draugiškas rungtynes. Devynios draugiškos, dar kitaip vadinamos kontrolinės rungtynės - repeticija krepšininkams, arenoms, čempionato organizatoriams, o kartu ir komentatoriams.

- Susipažinote su komandų sąrašais. Jums turbūt nėra nežinomo nė vieno krepšininko?

- Suprantama, yra naujų žaidėjų, yra senų gerų pažįstamų vardų. Statistiką, komandų sąrašus prieš varžybas gauna kiekvienas komentatorius. Tačiau jei nežinosi nieko daugiau, tai ir liks tik sausa informacija - žaidėjų numeriai, amžius, ūgis. Tuo žiūrovų "nepamaitinsi".

- Nesusiduriate su problema, kaip suspėti tiesiogiai komentuojant įvykius aikštelėje dar pažerti ir įdomių istorijų apie komandą, žaidėjus?

- Reikia ieškoti aukso vidurio. Negali visąlaik pasakoti tik to, kas vyksta aikštelėje, nes žiūrovai ir taip mato. Tačiau bus nesąmonė, jei apie tai išvis nekalbėsi, o tik bersi istorijas iš praeities.

 

Kartais toli gražu ne viską pavyksta panaudoti, ką pasirengi iš anksto. Tačiau juk svarbu ne viską papasakoti, ką žinai, o tai daryti laiku ir vietoje, neperlenkiant lazdos.

Emocijų skirtumai

- Kai kurie komentatoriai stengiasi komentuoti kuo neutraliau, rusai mėgsta tiesiog sirgti už savo komandą. Kiekviena šalis turi skirtingas komentavimo tradicijas?

- Neabejoju, kad mūsų komentatoriai prisitaikę prie šalies mentaliteto. Kartais tenka girdėti žmones kalbant: "Rusų komentatoriai tai gerai pavaro, o lietuviai tai..." Tačiau vargu ar toks stilius tiktų mūsų publikai. Man atrodo, kad tai, kas tinka Rusijai, nebūtinai tiks Lietuvai.

- Kodėl manote, kad mūsų publikai, kuri kaip pamišusi serga už savus, netiktų komentatorius, neslepiantis, kieno pusėje jis yra?

- Aš sergu už savus, bet reikia skirti emocijas nuo objektyvios realybės. Nereikia mėginti pūsti miglą ten, kur nereikia. Manau, kad žurnalistas (komentatorius pirmiausia ir yra žurnalistas) turi atlikti savo tiesioginį darbą, o ne, pavyzdžiui, pagautas emocijų su aistruoliais bėgti į areną pamiršęs, kad reikia baigti reportažą.

 

Emocijų neslopinu, nemėginu komentuoti kaip robotas, bet pirmiausia reikia žiūrovams paaiškinti, kas čia vyksta, kodėl taip nutiko, kas yra gerai, kas blogai. Kai saviškių nėra už ką pagirti, negali juk sakyti: viskas yra gerai, tik mums truputėlį nesiseka.

- Komentuosite vienas?

- Esu įpratęs vienas. Kiti mėgsta dviese, trise. Tačiau prieš rungtynes ir po jų rengsime laidas, kalbėsime maksimaliai apie viską, kas įdomu. Tikiuosi, šalia manęs bus ir profesionalių krepšinio ekspertų.

Lietuva kitu rakursu

- Ar tai, kad čempionatas vyks Lietuvoje, jums kaip komentatoriui ką nors keičia?

- Šiuo atveju aš pirmiausia kaip Lietuvos pilietis džiaugiuosi ir manau, kad tai puiki proga Lietuvai atkreipti dėmesį į save. Tai mūsų šaliai didelis iššūkis, su kuriuo, manau, puikiai susitvarkysime.

 

Bus tikrai didelė šventė, svečiai pamatys Lietuvą kitokiu rakursu.

 

Komentuoti čempionatą čia bus nepakartojama. Tikrai esu komentavęs nemažai čempionatų, būdavo rungtynių, kuriose net nesijausdavo aistruolių, nebūdavo žiūrovų. Lietuvos aistruoliai ypatingi. Jie sukuria atmosferą visur - ar jų tūkstantis, ar du. Mes esame krepšinio šalis. Jei tolimojoje Japonijoje saujelė mūsiškių žiūrovų gali valdyti krepšinio areną, tai sunku net įsivaizduoti, kaip viskas atrodys Lietuvoje, kai jų bus dauguma.

 

Man atrodo, kad net visos gatvės bus nusidažiusios valstybės vėliavos spalvomis. Galiausiai - visa Lietuva taps didele arena. Krepšinį žmonės žiūrės ir gatvėse, kavinėse, terasose, balkonuose, aikštėse, jo bus pilna žmonių širdyse, TV ekranuose. Manau, tokia euforija turėtų stumtelti mūsų šalį pirmyn. Tas vaizdas užsieniečiams taip pat turėtų imponuoti. Kai vyksta futbolo čempionatai, visada juos organizuojančiose šalyse būna sujudimas, o kai krepšinio, ne visų šalių gatvėse tai jaučiasi. Šalių, kur krepšinis būtų taip mėgstamas kaip Lietuvoje yra labai nedaug. Visi čia atvykę svečiai įsitikins, kad esame unikali vieta pasaulyje, kur krepšinis sukuria visaapimančią šventę.

Proga sukrusti

- Ar jau visose arenose spėjote pabuvoti?

- Dar ne visose. Bus labai įdomu susipažinti su naujomis darbo vietomis. Jei ne šis didelis tarptautinis renginys, ne šis įsipareigojimas, kurio nebuvo galima atidėlioti "geresniems laikams", vargu ar arenos būtų buvusios pastatytos. Dėl to Lietuvai pasisekė. Po čempionato arenos liks mums. Kai pasaulio futbolo čempionatas vyko Vokietijoje, buvo daug investuota. Paskui tuose Vokietijos stadionuose vyko pasaulio moterų futbolo čempionatas. Ką nors savo naujose arenose galėsime surengti ir mes. Gal pasitemps viešbučiai, miestai, gal išsišluosime šiukšles, gal ims veikti fontanai. Manau, tai proga sukrusti, tai didelis stimulas.

Pro didinamąjį stiklą

- Vienais metais kažkuri televizija surengė konkursą žiūrovams, norintiems pabūti krepšinio komentatoriaus vietoje. Tie, kurie turėjo daug priekaištų profesonalams, kurie juos aštriai kritikavo, pasirodė prastai.

- Visada iš šono lengviau kritikuoti. Ir Seime opozicijoje yra linksmiau gyventi, gali mažiau dirbti, pakanka rodyti pirštais, ką kiti daro ne taip.

 

Komentuoti reikia ir noro, ir užsidegimo, o gal kažkas ir iš prigimties turi būti. Mes juk neturime komentatorių mokyklos, visi esame savamoksliai. Kai aš augau, komentuodavo Vladas Janiūnas, jo klausydavausi, ieškojau savo stiliaus, kaip galima geriau padaryti šį darbą.

 

Krepšinį Lietuvoje komentuoti nėra lengva. Ir pirmiausia dėl to, kad esi stebimas tarsi pro didinamąjį stiklą. Yra daugybė kritikų, manančių, kad išmano geriau.

Mažėja tritaškių

- Neseniai buvo pakeistos taisyklės - beveik metru atitolinta tritaškio linija. Ar tai kaip nors pastebimai paveikė žaidimą, ar dabar rečiau iš šios vietos pataikoma?

- Neprisimenu tikslios statistikos, tačiau jau apskaičiuota, kad tritaškių per rungtynes tikrai gerokai sumažėjo. Ir anksčiau siekiant pergalės neužteko vien mokėti gerai mėtyti tritaškius. Dabar atitolinimas turėjo reikšmės visam žaidimui. Mėtyti iš toliau krepšininkai greit pripras, tačiau dabar reikia kitaip konstruoti žaidimą. Anksčiau visi buvo labiau susigrūdę baudos aikštelėje, atitraukus tritaškio liniją atsirado daugiau erdvės. Pasidarė ne tik sunkiau pataikyti iš toli, bet ir sunkiau apsiginti, nes prasiplėtė varžovų puolimo laukas. Snaiperius reikia pasitikti iš toliau.

 

Šiaip man nepatinka pakeitimai, kurie daromi tik dėl pokyčių, tačiau šis, manau, buvo reikalingas. Šis čempionatas bus pirmas, kai tritaškiai bus mėtomi iš toliau. Kol kas dar sunku vertinti. Po čempionato galėsime daryti apibendrinimus, kaip pakeitimai atsiliepė žaidimui.

- Kodėl reikėjo tokio pakeitimo?

- Dėl to, kad keičiasi žmogaus fizinės galimybės. Krepšininkai dabar fiziškai galingesni, stipresni. Evoliucija vis dar vyksta. Rekordai vis dar gerinami. Tai, kas buvo tarsi nubrėžta riba prieš 20-30 metų, dabar jau ne riba. Pamenu, mūsų mokykloje buvo vienas dvimetrinis vaikinas, kuris kartą iš dešimties bandymų sugebėdavo įdėti į krepšį. Ir tai mums buvo kaip stebuklas. O dabar? Kiekviena mokykla gali rengti "dėjimo" konkursus ir surasti po dešimt tokių vaikinų.

 

Tritaškio linija buvo atitolinta ir dėl to, kad neatrodytų, jog pataikyti labai paprasta. Tritaškiai turi būti vertingi.

 

NBA, pavyzdžiui, visus pakeitimus daro dėl to, kad žaidimas atrodytų patrauklesnis akiai - kad būtų kuo lengviau pelnyti taškų ir kuo sunkiau komandoms apsiginti. Amerikoje manoma, kad kuo daugiau įmetama kamuolių, tuo žiūrovams įdomiau. Europoje taip nėra. Gynyba lygiai tokia pat svarbi kaip ir puolimas. Ir net svarbesnė. Europos treneriai mėgsta sakyti, jog viskas prasideda nuo gynybos.

- Vadinasi, po šio pakeitimo komandų strategija lyg ir turėtų persiorientuoti? Išvysime kitokį žaidimą?

- Būdavo komandų, kurios koncentruodavosi į tritaškius, tokių metimų per rungtynes būdavo 20-30. Dabar telktis ties tritaškiais jau neverta, reikės persiorientuoti. Gal bus rungtynių, kai kam nors kris tritaškiai, tačiau tokios varžybos gali pasitaikyti tik kartais. Dabar krepšinyje šiek tiek nukentėjo tos komandos, kurios anksčiau stebindavo tritaškių gausa.

- Kurių varžybų labiausiai laukiate?

- Visų. Pastaruoju metu buvo šiokia tokia pauzė, tad apskritai krepšinio pasiilgau. Net ir visų draugiškų rungtynių laukiu - žingsnis po žingsnio su Lietuvos komanda norisi žingsniuoti į priekį. Galiu, žinoma, sakyti, kad labiausiai laukiu tų rungtynių, per kurias Lietuva žais dėl medalių. Tačiau iki to dar reikia nueiti, o kelias žada būti įdomus.

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)