2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Viešoji nuomonė kontroliuoja bulvarinę spaudą

"Lietuvos žinios"

 

 

Sveu__icarija.jpgTelefonų klausymosi skandalas Didžiojoje Britanijoje paskatino diskusijas dėl santykių tarp žiniasklaidos ir politikos bei privatumo pažeidinėjimo visame pasaulyje. Šveicarijoje manoma, kad politika ir žiniasklaida turi veikti skirtinguose laukuose. Šios šalies portalas "swissinfo.ch" paskelbė interviu su buvusiu Ciuricho dienraščio "Tages - Anzeiger" ir Šveicarijos viešojo televizijos kanalo SF vyriausiuoju redaktoriumi Peteriu Studeriu, kuris 2001- 2007 metais vadovavo ir Šveicarijos spaudos komisijai. Jis galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Ar Šveicarijoje galėtų įvykti kas nors panašaus į pasiklausymo skandalą Didžiojoje Britanijoje?

- Tokia forma ne, nes tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Telekomunikacijos bendrovės garantuoja saugumą ir klausytis telefonų neįmanoma. O Didžiojoje Britanijoje tai pasirodė labai lengva.

- Didžiojoje Britanijoje bulvarinė spauda daro didelę įtaką visuomenei ir politikai. Ar Šveicarijoje taip pat?

- Ir Šveicarijos sensacijų ieškantys leidiniai gana įtakingi, nes "Blick" ir "SonntagsBlick" turi daugiausia skaitytojų, tačiau tikrai ne tiek, kiek Didžiojoje Britanijoje. Čia bulvarinė spauda atsirado jau XIX amžiaus viduryje, o Šveicarijoje pirmasis bulvarinis laikraštis pasirodė tik 1959 metais.

- Tačiau ar šveicarų požiūris į garsenybių gyvenimo viešinimą toks pat kaip britų?

- Buvo atvejų, kai visuomenė labai kritiškai sureaguodavo į ekstremalų kišimąsi į kitų žmonių gyvenimą. Kai prieš devynerius metus šveicarų ambasadorių ėmė agresyviai atakuoti "Blick" ir "SonntagsBlick", sukilo ne tik kiti laikraščiai, bet ir daug prenumeratorių bei reklamos davėjų. "Blick" teko pirmajame puslapyje išspausdinti atsiprašymą. Manau, visuomenė nėra linkusi peržengti tam tikro viešumo barjero, na, o Šveicarijos spaudos komisija yra pareiškusi nemažai papeikimų.

- Ar Šveicarijos spaudos komisija turi sankcijų, kurias galėtų pritaikyti kraštutinio kišimosi atveju?

- Ne. Ji tik gali paskelbti savo išvadas, nurodydama atsakingus asmenis. Manau, kad komisijos išvados gana plačiai skaitomos, ypač žiniasklaidos, nors kol kas komisijai sunku priversti kaltininkus išspausdinti jos išvadas. Šiuo požiūriu drausmės trūksta.

- Ar pasitaikė tokių atvejų, kai žurnalistai naudojosi privačių detektyvų paslaugomis arba mokėjo už informaciją?

- Nors tai labiau būdinga Didžiajai Britanijai, manau, kad tokių atvejų pasitaikė ir Šveicarijoje. Neseniai du broliai taksistai buvo apkaltinti keleivės išprievartavimu. "Blick" paskelbė, kad jų kaltė patvirtinta, nors taip nebuvo. Pasirodė, kad policija suklydo ir pateikė reporteriui netikslią informaciją. Tačiau tai nebuvo toks elgesys kaip Ruperto Murdocho laikraščiuose.

- Kiek Šveicarijoje žiniasklaidos savininkai daro įtakos politinei klasei ir viešoms diskusijoms?

- Buvo bandymų paveikti politikus, ypač kai tai paliečia žiniasklaidos bendrovių interesus reklamos srityje. Tačiau daryti tokią įtaką kaip Didžiojoje Britanijoje, manau, neįmanoma. Turime dvi bendroves "Tamedia" ir "Ringier", kurioms priklauso didžioji dalis leidinių, tačiau jos niekada nesistengtų remti vienos politinės partijos, kaip tai darė R.Murdochas. Apie tai tuoj pat būtų imta viešai kalbėti ir likusi žiniasklaida užsipultų taip darančiuosius. Tiesiog Šveicarijoje vyrauja kitokia kultūra.

- Kokią pamoką galėtų išmokti Šveicarijos žiniasklaida iš įvykių Didžiojoje Britanijoje?

- Žiniasklaida supranta, kad turi veikti labai atsargiai ir kad abipusė įtaka tarp politikų ir žiniasklaidos atstovų turi būti neprievartinė. Vyrauja įsitikinimas, jog politika ir žiniasklaida turi veikti nepriklausomai. Taip pat susiklostė bendra nuomonė, jog nereikia naujų įstatymų, kurie varžytų žiniasklaidą, nes tai galėtų pakenkti sveikai opozicijai.

 

Šveicarijoje elektroninė žiniasklaida reguliuojama iki tam tikro lygio ir stengiasi likti nešališka. Tačiau šiuo požiūriu spauda nėra reguliuojama, ir, manau, taip bus ir toliau. Yra Etikos kodeksas, prižiūrimas Spaudos komisijos. Labai įdomu, kiek mes remsimės tradicijomis, kad ir toliau jo laikytumės.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)