2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

In memoriam Jadvygai Montvilienei (1921-2011)

Vilius KAVALIAUSKAS, LŽS narys

2011_07_Montviliene_Seiliute_Jadvyga_Meilute_2003_09_3_LKK3.jpgNeišsiųstas Laisvės Kovos ir Vyčio Kryžių kavalierės laiškas Prezidentei

 

Kai leki iš Vilniaus Alytaus link, pervažiavus visą Varėnos rajoną, ant greitkelio pamatysi ženklą – “Alytaus rajonas”. Už šimto metrų kairėje pusėje – išvažiavimo keliukas su dideliu kryžiumi. Čia reikia sukti ir minkštu smėliu vėl įvažiuoti į Varėnos rajoną. Už kilometro gyveno viena iš mano gyvenimo mokytojų – ponia Jadvyga. Nors jeigu ją būčiau į akis pavadinęs “ponia”, būtų išvadinusi iš namų. Ir į ponią ji nebuvo panaši – metų sulenkta bemaž perpus, bet nepaprastai žvitrių ir protingų akių. Nors mane ji vadino “ponuliu”. Juk atvažiuodavau su mašina…

Apie Jadvygą prieš daug metų paskambino vienas iš kaimynų – pasiūlė kaip žurnalistui pasidomėti jos gyvenimu. Po pirmo susitikimo pro pakelės kryžių buvo sunku pravažiuoti neužsukus. Pas Jadvygą atsiveždavau svečių – norėjosi tuo nuostabiu žmogumi ir jo istorijomis su kuo nors pasidalyti.

Ponią Jadvygą jaunystėje partizanai vadino slapyvardžiu - “Ramune” (paradoksas – taip vadinu ir savo žmoną). Partizanų buvo penki ir jie slapstėsi bunkeryje Jadvygos ūkyje. Kol bunkerį aptiko kareiviai ir partizanai susisprogdino paskutinėmis granatomis. Jadvygą ir jos šeimą išvežė į Sibirą…

Apie Jadvygos Motvilienės gyvenimą pasakojau Briuselyje ir Madride. Jos nuotraukos ir apdovanojimas kabojo Rusijos šiandieninės istorijos muziejuje (anksčiau tas muziejus buvusioje Gorkio gatvėje vadinosi TSRS Revoliucijos, ir jo kūrėjai tikriausia apsiverstų karstuose, sužinoję, kad ten 2003-aisiais pakabino ir iš Sibiro grįžusios lietuvių partizanų rėmėjos portretą).

O vieną dieną Jadvygos sodyboje jau neberadau – pamačiau Daugų ligoninės slaugos skyriuje. Čia 90-metė močiutė kaip bokštas sėdėjo lovoje, kankindamasi mintimis apie nešertus gyvuliukus ir paukščius. Dar po mėnesio paskambino jau iš namų – atvažiuok, reikia tavo pagalbos.

Iš ligoninės Jadvyga pabėgo, nes sumanė …pabendrauti su Prezidente. Bet Jos Ekslelencija į slaugos ligoninę neužvažiuos. Net į Andriūnų kaimą neužsuks. Tad vienintelė viltis – dar vis veikiantis Lietuvos paštas. O mane pasikvietė, kad klaidas ištaisyčiau – tiek metų kitus redagavau.

Apie laiško likimą nespėjau sužinoti. Nes praėjusią savaitęs Jadvygos namuose neradau. Radau tik šviežią kauburėlį kaimo kapinėse greta vyro Juozo. Pykau ant kaimynų, kad nepaskambino. Nors ką tai būtų pakeitę?

Mano rankose liko laiško juodraštis. Manau, neužpyks Jagvyga Monvilienė, jeigu apie jį sužinos ir kiti. Neįsižeis ir Jos Ekscelencija (net jeigu šį laišką ir gavo) – dirbančiai Prezidentei intymių laiškų niekas nerašo.

 

2011_07_Montviliene_Seiliute_Jadvyga_Archangelsko_srityje_1953.jpgMiela ponia Prezidente,

Pirmiausia labai norėčiau, kad šitą laišką paskaitytumėte Jūs, o ne kuris iš Jūsų pagalbininkų. Nes balsavau aš už Jus, o ne žmogų, kurio net negirdėjau. Antraip šios pastangos, kad mano žodis pasiektų Jus – bergždžiai išmestas laikas.

Galbūt, turiu moralinę teisę kreiptis į Jus ir dėl kitos priežasties.

Man 89 metai, aš paprasta valstietė, gyvenanti Dzūkijos kaime ant Alytaus ir Varėnos rajonų ribos.

1951 metais partizanų vadovybė apdovanojo mane Laisvės Kovos Kryžiumi. Nuopelnas buvo visos šeimos, nes ūkyje slėpėme partizanų bunkerį, kurį pagaliau susekė, partizanai žuvo, o mus visus išvežė į Sibirą. Kai grįžome, su traktoriumi perarė lauką, išvertė butelį ir vėl atgavau Kryžiaus diplomą. Kaimynas apie tą istoriją prasitarė, ir Jūsų pirmtakai mane apdovanojo Vyčio Kryžium.

Bet noriu kalbėti ne apie tai – nusipelniusių yra ne vienas, gal ir nuveikusių daugiau.

Aš nei vaikų, nei artimųjų neturiu. Auginu globotinį, kuris po gydymo Naujojoje Vilnioje vienas sunkiai beišsiverstų. Net ir tokiame savo amžiuje jaučiu atsakomybę, o dabar – ir neviltį. Galbūt, kur seneliai likę du, kur sumeta į krūvą kelias pensijas, kažkaip galima verstis. Pasakykite, kaip verstis seniems ir vienišiems kaimo žmonėms? “Kolūkinė” pensija, iki 65 litų sumažėjusi našlės pensija ir “sibirietiška” nukentėjusio asmens pašalpa, kuri jau antrąkart mažinama 50 litų. O juk ne visi tiek skirtingų mokėjimų gauna.

Mums eilinį kartą mažina pensijas, uždirbtas Lietuvoje ir Sibire, nes ministerija neturi pinigų. Bet Lietuvos valdžiai trūksta ne pinigų. Jai trūksta TEISINGUMO.

Man ar kitam kaimo žmogui tas sumažinimas 50 litų – gal kaip peilis po kaklu, bet kodėl visiems kerpama vienodai? Gyvenu prie didelio kelio ir matau pralekiančias mašinas, kur kainuoja gal milijonas. Per televizorių rodo tviskančius rūmus, vestuves dvaruose ir pasakojimus apie prabangų stilių. Lietuva – tai valstybė turtingiems ir tinginiams. Kodėl Amerikoje turtingi moka didesnius mokesčius, o Lietuvoje - ne? Todėl, kad tik žodžiais sakoma, kad Lietuva – žmonių valstybė, o iš tikrųjų ją valdo turtuoliai.

2011_07_Jadvygos_Montvilienes_diplomas_II.JPGAr tokią valstybę mums žadėjote?

Atsigręžkite į žmones ir kaimą. Baigiame išsigimti – jau kaimiečiai nebelaiko net gyvuliukų. Nes žino – Europa moka už nieko neveikimą. Ar ilgai? Ir kas bus po to – kai nebemokės? Bedarbių pilnos biržos, bet jaunimas irgi mato – gal geriau nedirbti, prastesnio darbo neims. Visos mokyklos ruošia tik direktorius (ne stalius, ne mūrininkus, ne vairuotojus), o kai direktoriauti negauna, tie vaikai visai pasimeta.

Šią vasarą gydytojai pagavo ir paguldė į Daugų slaugos ligoninę. Po mėnesio neištvėriau – geriau ūkyje nei būti išlaikytine. Nors dėl amžiaus jau namuose sunku. Net ir maisto nepasidarau. O slaugos pinigų niekas neduoda – rajonuose globos valdininkai prigasdinti nešvaistyti. Taupo vėl mūsų sąskaita.

Dėl savo amžiaus kitos valdžios ir kito prezidento, matyt, nesulauksiu. Labai norėčiau gyventi geriau ir ramiau prie Jūsų. Gal ir prie Kubiliaus, nors iš jo jau nieko nesitikiu. Pamačiau – kai kalba su žmonėmis, į akis nežiūri.

Linkiu Jums sėkmės – jeigu šitą laišką skaitysite.

 

Jadvyga Montvilienė

Andriūnų kaimas, Varėnos seniūnija, Varėnos rajonas, tel. 48943

 

Tuo telefonu galima jau neskambinti. Po Jadvygos mirties jį atjungė. Bet staiga atsiminiau vienus paskutinių jos žodžių: “Jeigu turėsi progos, padėkok Mazaliauskienei iš Varėnos socialinio skyriaus – tai nuostabi moteris…”

Danutė Mazaliauskienė tikrai dirba Varėnos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja. Jos nepažįstu, bet Lietuvoje tikriausia yra ne vienas geras žmogus, kuris dirba ne vien už pinigus ir kuriam galima dėkoti net iš ano pasaulio.

Ačiū Jums, Danute, už dėmesį Jadvygai ir jos bendraamžiams. Lietuvoje ne viskas juoda...

 

                                                                                                                       Vilius Kavaliauskas

 

Nuotraukose: (viršuje) Jadvyga Montvilienė prie savo sodybos Andriūnų kaime (Varėnos raj.) 2003 metais; (Viduryje) Partizanų pagalbininkė Jadvyga Montvilienė  1953 metais tremtyje Archangelsko srityje; (Apačioje) Jadvygos Montvilienės {"Ramunės")  Laisvės Kovos Kryžiaus diplomas, išduotas 1951 metais

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)