2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Leidinių tiražų skelbimo tvarka turi trūkumų, bet geriau nei nieko

Agnė GINTAUTAITĖ, "Verslo žinių" rubrika "Media"

Spauda_II.jpgKultūros ministerija pirmą kartą viešai paskelbė Lietuvos žiniasklaidos priemonių tiražus. Duomenis pateikė patys leidėjai. Rinkos dalyviai sveikina iniciatyvą, tačiau sako, kad konkuruojant dėl reklamos pinigų iš šių duomenų naudos mažai, nes juos reikia patikrinti.

Kultūros ministerijos duomenimis, didžiausi laikraščiai Lietuvoje – „15 minučių“ (58.906 egz.), „Lietuvos rytas“ (55.702 egz.) ir „Vakaro žinios“ (54.844 egz.). Didžiausi žurnalai – „Žmonės“ (129.525 egz.), kartu su „Lietuvos rytu“ leidžiama „TV antena“ (126.461 egz.) ir „Sveikas.lt“ (100.000 egz.). Pateikiami vidutiniai š. m. pavasario tiražai. Tiražų pateikti neprivalo periodiniai leidiniai, kurių tiražas neviršija 500 egz. ar kurie neturi reklamos.

„Labai norėjome kuo greičiau paleisti leidinių tiražų viešinimo sistemą. Tikimės, kad leidybos bendrovės ir reklamos užsakovai ją pripažins“, – teigia Laimonas Ubavičius, Kultūros ministerijos (KM) Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjas.

 

 

Duomenys bus renkami iš leidėjų ir skelbiami kas pusę metų. Leidėjai pateiks išspausdintų egzempliorių kiekį. Kiek iš jų nebuvo išplatinta, pateikiama nebus. KM turės galimybę duomenis patikrinti.

„Kol kas tik dėl tokio tiražų skelbimo varianto pavyko susitarti su leidėjais. Žiūrėsime, ar ši sistema veiks, ar nebus piktnaudžiavimo atvejų. Tuomet atitinkamai imsimės priemonių ir stengsimės tobulinti sistemą“, – dėsto p. Ubavičius.

KM skundų dėl netikslių tiražų dar negavo. Kitas tiražų skelbimas – 2012 m. sausį.

Diskusija, kad reikia viešinti tikslius leidinių tiražus, prasidėjo 1997 m. – Vyriausybė inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigojo leidėjus skelbti nemelagingus duomenis. Nustatyta, kad leidinių tiražai turi būti audituojami. Tačiau šios tvarkos leidėjai nesilaikė.

„Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas negaliojo daugelį metų, nes nebuvo nustatyta auditavimo tvarka. Be to, nebuvo nustatyta ir atsakomybė už tvarkos nesilaikymą“, – dėsto Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas.

Kovą KM pasiūlė tvarką pakeisti. Po diskusijų su žiniasklaidos atstovais apsispręsta įvesti privalomąjį tiražų deklaravimą. Ši tvarka rinkos dalyviams kėlė mažiausiai abejonių. O siūlymas audituoti tiražus sulaukė kritikos dėl didelių sąnaudų. Be to, nesutarta ir kokiu būdu būtų atliekamas auditas – kiekvienos įmonės atskirai ar visų kartu.

„Savireguliacija nėra blogas sprendimas. Tai nereikalauja papildomų sąnaudų leidėjams. Žiniasklaidos rinkoje vyksta smarki konkurencija, todėl leidėjai prižiūrės vienas kitą, kad nebūtų skelbiami melagingi duomenys“, – viliasi p. Radzevičius.

Duomenys nevertingi

Ministerijai patikrinus duomenis ir radus melagingų tiražų, leidėjams grėstų administracinė atsakomybė, t. y. baudos. Be to, jiems būtų apribota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Skelbta, kad viešuosiuose pirkimuose ketinama įtraukti taisyklę, kuria bus reikalaujama pateikti tikslius tiražus. Ponas Radzevičius įsitikinęs, kad nuostatą dėl privalomo tiražų pateikimo valstybinės institucijos turėjo įtraukti anksčiau.

„Valstybės ir savivaldos apsileidimas, kad viešųjų konkursų sąlygose nebuvo įtrauktas reikalavimas pateikti tiražus. Pati valstybė nebuvo suinteresuota tiražų auditavimu“, – kritikuoja LŽS pirmininkas.

Vis dėlto kai kurie leidėjai ir dabar siūlo audituoti leidinių tiražus. Vienas jų – Tomas Balžekas, nemokamo dienraščio „15 minučių“ generalinis direktorius.

„Manau, kad leidėjų deklaruojama statistika neturi naudos rinkai. Jie gali parašyti netikslius skaičius. Abejoju, ar ministerija patikrins – ji tam neturi išteklių“, – teigia p. Balžekas.

Jo įsitikinimu, daugiausia problemų siekiant paviešinti tikslius tiražus kyla dėl rinkos nesusikalbėjimo: ne visi leidėjai suinteresuoti viešinti tikruosius tiražus, todėl ir nepalaiko leidinių tiražo audito idėjos.

„15 minučių“ pati vykdo leidinių tiražų auditą. Už ketvirtinį išsamų „15 minučių“ tiražų auditą ji moka 4.000–5.000 Lt per metus.

„Tiražų auditas nėra brangi paslauga. Mes ją perkame, nes norime parodyti partneriams, kad esame skaidri žiniasklaidos priemonė“, – priduria pašnekovas.

Ponas Ubavičius pritaria, kad ministerija dėl išteklių trūkumo negalės kontroliuoti visos rinkos. Todėl tikimasi iniciatyvos ir iš pačių leidėjų.

„Labai tikiu, kad melaginga informacija bus atskleista. Mes suprantame, kaip veikia rinka, ir turime įgaliojimų bausti nusižengusius“, – pažymi KM atstovas.

Tiki asmenine atsakomybe

Vidmantas Strimaitis, UAB „Lietuvos rytas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, patenkintas nauja tvarka, jis įsitikinęs, kad leidėjai, pasirašydami po ministerijai pateikiamais skaičiais, prisiima atsakomybę už duomenis ir meluoti nedrįs.

„Ministerija bet kada gali patikrinti duomenis. Nemanau, kad kas nors rizikuos teikti melagingus. Taip gali prarasti valstybinius užsakymus“, – pažymi pašnekovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kai kurie leidiniai metrikoje rašo didesnius egzempliorių skaičius nei pateikė KM.

Meluoti dėl tiražų leidėjai linkę savireklamos tikslais arba siekdami gauti valstybinių užsakymų. Ponas Ubavičius pasakoja, kad KM kai kuriuos regioninius leidinius dėl klaidinančios reklamos yra apskundusi Konkurencijos tarybai.

Pasak Vasario Oržekausko, reklamos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovo, jei leidinių tiražai būtų tikslūs, jie taptų svarbūs ir planuojant reklamą.

Sos II_1.jpg„Pagrindiniai kriterijai planuojant reklamą spaudoje yra leidinio reitingas ir tiražas. Iš šių duomenų galima skaičiuoti, kiek vidutiniškai žmonių skaito vieną leidinį ir kitus svarbius rinkai rodiklius. Taigi jei tiražų duomenys būtų tikslūs, be jokios abejonės, jie būtų svarbūs ir planuojant reklamą“, – teigia p. Oržekauskas.

Jo nuomonei pritaria ir rinkodaros specialistai: Lietuvos marketingo asociacijos duomenimis, 71,77% iš 124 rinkodaros specialistų teigia, kad leidinių tiražas yra svarbus kriterijus planuojant komunikaciją spausdintos žiniasklaidos priemonėse, kai kiti kriterijai yra panašūs. Tačiau 35% apklaustųjų leidėjų skelbiamais tiražais nepasitiki. Asociacija pernai balandį atliko narių apklausą.

„Manau, kad daugelis agentūrų žiūrės skeptiškai į KM paviešintus skaičius, jei ministerija nesiims audito atsitiktinai pasirinktuose leidiniuose ir neskelbs viešai audito duomenų sutapimo arba nesutapimo su atsiųstomis ataskaitomis“, – teigia p. Oržekauskas.

Taip pat tiražų duomenys įgautų didesnę vertę reklamos rinkoje, jei atskirai būtų skelbiami tik parduodami leidinių vienetai.

Dailininko. LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)