2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaimo genas XXI amžiuje

Rūta KANOPKAITĖ, "Šeimininkė"

ps_2 II I miska_1.jpg

Vasarą, kas tik galime, veržiamės arčiau gamtos – į kolektyvinį sodą, sodybą, pas gimines, gyvenančius kaime. Niekas nenori dusti ant miesto asfalto, o penkiasdešimt kanalų rodantis televizorius ir internetas – nulis prieš saulėtekį virš miško, paukščių giesmes ir kvapnų agurkėlį iš savo lysvės.

Nėra ko įsižeisti dėl posakio „plūgo rankena iš kišenės kyšo“ – kaimiško geno nepraradęs miestietis ir jo vaikai pranašesni už grynus miestelėnus... Jie žino, kad pieną duoda karvės, ne „Žemaitijos pienas“, bulvės sodinamos, ne sėjamos. Kiti gi užmiesčio sodyboje nė lysvelės krapų nesugeba užsiveisti, varlę pamatę alpsta, su nešiojamuoju kompiuteriu net į lauko tupyklą eina. Tačiau ir juose gali netikėtai prabusti giliai tūnojęs žemdirbių tautos genas.

Sostinėje gimęs ir užaugęs vyriškis prie kaimiško gyvenimo būdo buvo prisilietęs tik vaikystėje – vasarodamas pas senelius, svečiuodamasis pas gimines. Perkopęs keturiasdešimtmetį, ant paveldėto hektaro kaime sumanė pasistatyti kuklų nameliuką. Kad būtų kur atvažiuoti vasarą ir šašlykų išsikepti. Per metus, nelengvai sukrapštant pinigų, namukas išdygo. Jau ir pirmoji kava terasoje išgerta, besigrožint žaliuojančiu pavasariu. Bet kaimo genas krebždėjo toliau: jei yra žemės, reikia sodo. Žmona gimtadieniui užsiprašė iš svečių netradicinių dovanų – vaismedžių. Visi prigijo. Dabar jau norėtųsi tvenkinio ir pirtelės. O tada – gal ir iš miesto evakuotis?...

Labiausiai juos nustebino kompiuterių mokslus Londone kremtantis sūnus, parvažiavęs atostogų: čia reikia šiltnamio, sakė jis. Kas laistys ir atidarinės duris? Galima taip įrengti, kad užtektų į šiltnamį nusiųsti komandą iš kompiuterio Vilniuje, drąsiai svajojo gabus vaikinas. O kodėl gi ne? Juk neseniai matėme per televiziją reportažą, kaip kaunietis studentas sukonstravo elektra varomą dviratį ir jo užpatentuotu išradimu jau susidomėjo pasaulio gamintojai.

XXI amžius stipriai keičia ir kaimiškąjį geną. Autentiškas, tikras gyvenimas su savais papročiais, šventėmis, ryšiais tarp kaimynų ir šeimos narių Lietuvoje jau tuoj baigsis. „Indėnus parklupdė baltųjų užkariautojų atnešta degtinė, o Lietuvą – globalizacija ir televizija, kurios griaunanti jėga milžiniška. Kaime dabar net karvę melžia ar kiaules šeria ne pagal saulę, o pagal serialų rodymo laiką.“ Taip sako fotomenininkas Arūnas Baltėnas, kuriantis etnoarchyvą, įamžinantį nykstančio gyvenimo būdo ženklus, retus amatus. Tarkim, arklių pakinktų meistrą, vadinamąjį rimorių, arba žvakių liejimą Musteikos kaime Baltarusijos pasienyje. Jo serijoje „Meistrai“ – kelios dešimtys retų amatų ir autentiško gyvenimo būdo puoselėtojų iš visos Lietuvos. Kitas ciklas pasakoja apie šilų dzūkus, gyvenančius unikaliuose Žiūrų, Mardasavo, Margionių kaimuose. Paskui atėjo eilė įamžinti Aukštaitijos ir Žemaitijos gyvenimo būdo savitas apraiškas.

Fotomenininkui reikia skubėti kaip gaisrininkui, kol laikas neprarijo autentiškų etnografinių bruožų. Juk nežinia, ar kada nors vertingu kaimišku paveldu taps kompiuteriu valdomas šiltnamis.   

Dailininko Algimanto Snarskio piešinys  

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)