Apynasris laisvajai spaudai

Veido_leid__jas_A.Sondeikis_II.jpgNustatydamas spaudai didžiausius mokesčius Europoje, premjeras Andrius Kubilius pabandė parklupdyti dar neparsidavusius lietuviškus laikraščius. Tai, kas per vieną naktį ištiko Lietuvos spaudą, televizijos laidoje „Sprendimų metas“ žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Algimantas Šindeikis pavadino Valpurgijos naktimi. Spausdiname laidoje A.Šindeikio išsakytas mintis apie padėtį, į kurią savo trumparegiškais sprendimais lietuvišką spaudą įstūmė valdžia.

Abejotini šaltiniai

Noriu pakalbėti apie labai garsią Skandinavijos grupę, kuri Lietuvoje valdo kelias priemones.Lietuvoje jau užsidarė „LT“ laikraštis dėl ypač neetiško elgesio.Kitas televizijos kanalas šiandien yra pripažintas kaip ypač neetiškas, visiškai nesilaikantis etikos kodeksų ir elementarių žurnalistikos taisyklių. Vakarų investicijos etikos problemos tikrai niekaip neišspręs. Aš manau, tas faktas liudija, kad mūsų šalies užsienio kapitalo įmonės žiniasklaidoje veikia nepakankamai skaidriai.

Aš nesutinku su tuo, kad spaudos situacija yra katastrofiška, viskas labai baisu ir t.t. Iš kur yra paimta informacija, kuria naudojasi tas garsusis Norvegijos dienraštis? Kalbu apie „WikiLeaks“ failus, kurie buvo rašomi Amerikos ambasadoje Vilniuje. Kas dėl informacijos šaltinių, tai amerikiečiai niekados negarsėjo savo kompetencija. Matyt, po visų Rugsėjo 11-osios įvykių buvo labai akivaizdu, kad jie nemoka dirbti su šaltiniais. Yra žmogus, siejamas su KGB. Dėl jo nuomonės apie Lietuvos spaudą nebūčiau tikras, nes aš pats asmeniškai esu labai skaudžiai nukentėjęs dėl tų dalykų. Yra keletas žmonių, kurie dirba viešiesiems ryšiams.

Būkime biedni, bet teisingi – tai yra tos organizacijos, kurios šiandien turi ypač didelį interesą korumpuoti Lietuvos spaudą. Tiesiog ją nupirkti ir prakišinėti visokiausias bendroves ir politikus. Jos tiesiog profesionaliai tuo užsiima kiekvieną dieną. Kad tai nebūtų įgyvendinama, man, kaip leidėjui, su tuo tenka kovoti kasdien.

Kitas dalykas – čia skundžiasi vienos garsios amerikiečių kompanijos „Pfizer“ vadovas, pavardės neminėsiu, esą jam kažkas bandė padaryti kažką negero spaudoje. Na, atsiprašau, „Pfizer“ kompanija visame pasaulyje garsėja kaip korumpuota kompanija, kuri ištisai perka medikus, veža juos į keliones už savo pinigus. Spaudai teko kovoti su tuo. Be abejo, tas žmogus yra labai nepatenkintas, kad spauda atskleidė ir aprašė visus tuos skandalus. Ir jam pasirodė, kad iš jo reikalavo pinigų. Negali būti. Bet tie visi šaltiniai, mano akimis žiūrint, švelniai tariant, yra suinteresuoti kalbėti tą, ką kalba.

Spaudą kuria dešimtmečiais

Spauda, žiniasklaida apskritai yra konstitucinė institucija. Konstitucijoje yra numatyta, kad mes visi turime saviraiškos laisvę, kad informacijos skleidimas, gavimas yra mūsų visų teisė. Ir tai yra labai svarbi institucija. Bet pagal visas kapitalistines bendruomenes, Vakarų visuomenės sąlygas, spauda veikia už savo pinigus. Ji veikia pagal privataus verslo principą. Jos nefinansuoja mokesčių mokėtojų pinigais, kaip politinės partijos susitvarkė savo finansavimą iš valstybės biudžeto. Spauda gyvena tuo, ką ji užsidirba. Vadinasi, pirmas dalykas, ji turi išgyventi.

Pažvelkime, kaip Europos valstybėse po II pasaulinio karo buvo kuriama spauda. Imkime Vokietiją. Iš tikrųjų ji turėjo ne menkesnę problemą dėl nacizmo, kurį taip pat, kaip mums komunizmą, reikėjo įveikti. Na, ir mes žinome, kad vokiečiams sukurti spaudą tokią, kokią jie turi šiandien, pvz., intelektualinės minties „Die Zeit“, „Frankfurter Allgemeine“, „Der Spiegel“, padėjo britai. Visą dešimtmetį jiems, žurnalistams, su kuriais dirbo, davė anglių, popieriaus, spausdinimo mašinų ir labai ilgai mokė, kas yra laisvoji spauda.

Valpurgijos nakties rezultatai

Lietuvoje laisvoji spauda atsirado, galima sakyti, iš nieko. Žmonės pradėjo patys kurti tuos dalykus. Pasibaigus sovietmečiui, atsikūrus nepriklausomai valstybei, spauda išėjo į privatų verslą ir pradėjo gyventi, pati kurtis. Dabar Lietuvoje politikai, ypač A.Kubiliaus Vyriausybės patarėjai, kurie šiandien kalba, kad čia yra labai blogai ir kad jie kažko imsis, yra tie politikai, kurie darė viską, kad Lietuvoje nebūtų kokybiškos ir geros spaudos ją nuskurdindami ekonomiškai. Kaip reikia nekęsti spaudos, žiniasklaidos, žurnalistų, juk per vieną naktį smogė visais įmanomais mokesčiais ir pavertė spaudą tuo pačiu, kas yra trąšų fabrikas. Koks yra Lietuvos politikos infantilumo lygis, nesuvokimas, kas yra labai svarbu, o kas – mažiau svarbu. Tai aš manau, kad mes šiandien Lietuvoje turime spaudą tokią, kokios esame nusipelnę visi, visuomenė ir politikai. Ji yra gana nebloga, ji galėtų būti daug blogesnė.

Kai A.Kubilius pradeda imtis kokių nors priemonių, aš visada susigūžiu, nes paprastai tos priemonės būna tokios kvailystės, su kuriomis paskui, norint išspręsti problemas, reikia kovoti ilgus metus. Dėl šitų žingsnių, kurie buvo priimti tą keistąją mokesčių Valpurgijos naktį, du trečdaliai Lietuvos žiniasklaidos priemonių pateko į Rusijos kapitalo įtaką šiandien. Tai jau yra nebe vietiniai oligarchai, su kuriais mūsų politikai dar kokiais nors būdais bandydavo kalbėtis, tartis, ieškoti kompromisų. Dabar šitie vaikinai, kurie yra tikrieji didelių Lietuvos laikraščių savininkai, jau sėdi Maskvoje. Bus labai įdomu žiūrėti, kaip mūsų politikai juos reguliuos ir veiks.

Nuostoliai – milijoniniai

Pasižiūrėję į 2008-2010 metų bendrus žiniasklaidos rezultatus, rasite kelis šimtus milijonų nuostolių patirtų. Tai „uždirbtieji“ pinigai. Šiandien Lietuvoje neliko tos spaudos, kuri būtų pelninga, yra arba kuri vos vos gyvena, arba kuri patiria 10 ar 20 mln. litų nuostolių. Tokia yra reali situacija. Apie kokius pinigus mes šnekame šiandien? Esant tokiai situacijai, žiniasklaidą jau perėmė kiti savininkai, ir aš dar kartą kartoju, tie savininkai šiandien priklauso rusiškajam kapitalui. Ar apie tai patarėjas Mykolas Majauskas ką nors žino, ar yra girdėjęs?

Klupdo skurdas

Jeigu nori nupirkti spaudą, pasinaudok labai elementariu būdu: nuskurdink, sunaikink ją finansiškai, ir tu tai pasieksi. Iš tikrųjų šiandien tam tikrose redakcijose verslininkai, net ir politikai, atidarinėti duris jau nori kojomis, nes šiandien kiekvienas litas, kiekvienas centas yra išgyvenimo klausimas. Ta žiniasklaidos situacija, beje, tęsiasi daug metų, nes tie procesai yra ilgalaikiai. Žurnalistas yra ta profesija, kurią reikia nuolat statyti: tai yra ilgametis lavinimosi, švietimosi darbas. Žurnalistas – kaip ir politikas. Jų erudicijos, išsilavinimo klausimai yra labai platūs. Ir jeigu ten nelieka žmonių, kurie pajėgūs atlikti tam tikrus darbus, pateikti konstruktyvią politikos kritiką, vadinasi, šitie žmonės čia ne kopūstai, jų nepasodinsi pavasarį, rudenį nenupjausi ir neužrauginsi žiemai pavalgyti.

Ar yra bent viena Europos valstybė, kurioje spaudai būtų taikomi tokie mokesčiai, kokie taikomi šiandien Lietuvoje? Nėra tokių valstybių Europoje. Tai dar kartą įrodo, kad A.Kubiliaus Vyriausybės patarėjai išvis neinformuoti apie tai, kas Lietuvos spaudoje buvo paskelbta šimtą kartų. Pridėtinės vertės mokestis, koks dabar taikomas Lietuvoje, yra taikomas dar vienoje atsilikusioje Europos valstybėje, t.y. Bulgarijoje. Daugelyje Europos senosios demokratijos valstybių, tarkim, Didžiojoje Britanijoje, spaudai taikomas nulinis PVM tarifas, Vokietijoje yra 7 proc. ir t.t. Kodėl taip yra daroma? Kodėl tų valstybių politikai supranta, kad jiems reikia kokybiškos, nepriklausomos, gerai finansuojamos, pakankamai stiprios finansiškai žiniasklaidos?

Trąša ir laikraštis – tas pats

Šita Vyriausybė yra tokia dėl savo jaunystės, prasto išsilavinimo. Matyt, turime Vyriausybėje per daug fizikų, kurie visiškai nesimokė jokių socialinių mokslų, nieko nesupranta apie visuomenės struktūrą, apie Konstituciją, kas yra svarbu, o kas – ne. Jiems trąša ir laikraštis yra tas pats. Tai yra Lietuvos stebuklas. Tai tik šitie žmonės, beje, konsultuojami tam tikrų ekonomistų, dabar cituoju terminą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės praeitų metų pranešimo, manė, kad viską suvienodinus, viskas bus labai teisingai. Čia yra tokia A.Kubiliaus Vyriausybės „geniali“ idėja. Iš kur ji išplaukia? Tokiam elgesiui Vyriausybės nereikia apskritai. Turime Centrinį banką, padarome visiems vienodus mokesčius, viskas yra vienoda, ir gyvenkim. Kam tada ta politika išvis reikalinga?

Parengta pagal dienraštį „Respubliką”

Nuotraukoje” „Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis

                                                       Vyginto Skaraičio nuotr.

Panašūs straipsniai