Su interneto plėtra atsiradęs naujausių laikų terminas „trolinimas“ vis dar neturi pilnaverčio pakaitalo ar atitikmens lietuvių kalboje. „Trolinimu“ vadinamas agresyvus elgesys internetinėse diskusijose, kai „trolis“, dažniausiai anonimas, provokuoja kitus diskusijų dalyvius, įžeidinėja juos ir specialiai, beveik visada be jokios priežasties, mėgina sukelti konfliktus.
JAV Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai atliko „trolinimo“ tyrinėjimus ir padarė išvadą, kad anonimiškumas kai kuriems interneto vartotojams sukelia euforijos jausmą, panašų į apgirtimą nuo alkoholio arba valdžios jausmo, rašo „Wall Street Journal“.
Mokslininkų nuomone, būtent dėl šio jausmo kai kuriems diskusijų dalyviams „sugenda stabdžiai“ ir jie sąmoningai ima vis labiau kaitinti diskusijų atmosferą, norėdami dar labiau „apsvaigti“. Kita vertus, mokslininkai pastebėjo, kad būtent „troliai“ lengviausiai pasiduoda kitų interneto vartotojų manipuliacijoms.
Bendrovės „Crossways Consulting“ psichologas daktaras Darrylas Crossas mano, kad aštrus internetinių komentarų tonas – simptomas, kad tokiam komentatoriui būdingas asmenybės susidvejinimas. „Manau, kad daugelis žmonių turi dvi asmenybės puses. Pirmoji pusė valdoma gyvuliškų instinktų. Antroji yra labiau konservatyvi, atsargesnė ir geriau kontroliuojama“, – teigia D.Crossas.
„Kalbant apie elgesį internete, žmonės dažnai leidžia pasireikšti būtent pirmajai, instinktais besivadovaujančiai asmenybės pusei, vietoje to, kad pažiūrėtų į viską iš kitos pusės ir netaukštų bet kokių niekų, kurie užeina ant seilės“, – sako psichologas.
Pasak D.Crosso, sugrąžinti internetinėms diskusijoms nors šiek tiek padoresnį toną būtų galima tik įvedus privalomą komentatorių registraciją, kurios metu jie turėtų nurodyti tikrus savo duomenis.
„Kai tik svetainių, kuriose galima palikti savo komentarus, lankytojai privalės iš pradžių prisiregistruoti ir pajus atsakomybę už savo žodžius, iš karto žengsime didelį žingsnį į priekį“, – tikina D.Crossas.
Dailininko Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys
