2020 m. gegužės 30 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tema žiniasklaidai: Ar už kiekvieną VII forte nužudytą žmogų valstybei, Kaunui - 100 litų yra dideli pinigai?

Gustė ŽIGUTYTĖ, Kauno tvirtovės VII fortas Ryšių su visuomene vadovė

Autor__.jpgPaprotys gerbti ir saugoti protėvių kapus yra viena esminių krikščionybės tradicijų. Tai tarsi Europinės civilizacijos egzistavimo aksioma – nėra jokių objektyvių įrodymų, kodėl numirusio žmogaus kūno palaidojimo vieta turi būti saugoma ir gerbiama, tačiau niekam ir nekyla minties, kad gali būti kitaip – paprastų žmonių kapais rūpinasi jų giminaičiai, visuomenės ir valstybės šviesuolių kapais rūpinasi visuomenė – vargu ar kas nors nustebtų pamatę Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokinius ar literatus, dedančius gelių ant kunigo ir profesoriaus Jono Mačiulio kapo.

Tačiau kas turi rūpintis masinėmis genocido aukų kapavietėmis? Genocidas – vienas baisiausių reiškinių žmonijos istorijoje. Masinės visiškai nekaltų žmonių žudynės Kaune epogėjų pasiekė Antrojo pasaulinio karo metais, kai naciai ir jų talkininkai ėmėsi pastangų sunaikinti Lietuvos žydų bendruomenę. Kaune egzistuoja kelios masinės civilių miesto gyventojų kapavietės. Kauno IX forto muziejaus teritorijoje yra vieta, kur 1941 metais buvo užkasti kelesdešimties tūkstančių Kauno žydų palaikai. Ši kapavietė beveik neišliko – 1943 metais naciai liepė iškasti ir sudeginti čia nukankintų kauniečių ir užsieniečių palaikus, tačiau jų buvimo vieta yra žinoma bei saugoma respublikinio muziejaus pastangomis ir nuo sovietmečio laikų pagerbta didžiausiu Kaune memorialu.

 Kita pagal dydį – kelių tūkstančių kauniečių kapavietė Kauno tvirtovės VII forte aptikta tik šiais metais, kai visuomeninė organizacija „Karo paveldo centras“, vykdydama ES dalinai finansuojamą projektą „VII Fort memorial route“, atliko taikomuosius istorinius tyrimus bei vienareikšmiškai nustatė beveik penkių tūkstančių Kauno miesto gyventojų palaidojimo vietą. Kiek mažesnės nuo genocido nukentėjusių kauniečių kapavietės yra IV forte, kažkur Ramybės parko teritorijoje bei Viljampolėje, tačiau jų buvimo vietomis kol kas niekas nesidomėjo.

Fortas_I.jpgIš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žydų bendruomenės aukų kapavietėmis turi rūpintis Lietuvos žydų organizacijos, taip pat, kaip ir lietuvių tremtinių kapais Rusijos Sibire rūpinasi lietuviai, o sovietinių kareivių kapus tvarko Rusijos ambasada – juk kiekviena tauta lieka pilnaverte tauta tol, kol laikosi savų papročių bei tradicijų. Tačiau skirtingai nuo kitų Lietuvos tautų, mūsų šalies žydų bendruomenė Antrojo Pasaulinio karo metais buvo beveik visiškai sunaikinta, o dabartinėje Lietuvoje gyvenantys žydai dažniausiai yra iš Ukrainos bei kitų SSRS respublikų sovietmečiu atvažiavę imigrantai. Jie neturi giminystės ryšių su kadaise Lietuvoje gyvenusiais bendrataučiais ir į genocido aukų atminimą kartais žiuri verslininkų akimis. Tikriausiai dėl šios ar analogiškos priežasties dar praeitais metais Karo peveldo centro inicijuotos ir savanorių rankomis vykdomos žydų tautybės kauniečių kapavietės tvarkyboje iki šiol nesudalyvavo nė vienas Lietuvos žydas.

Tačiau, mums tai visai nesvarbu. Gyvenime turėdami tam tikrus įsitikinimus bei iš visų pasaulyje esančių teismų labiausiai vertindami Dievo teismą, žinome, kad nacizmą maža nugalėti iškėlus vėliavą virš Reichstago pastato Berlyne ar išlaisvinus Dachau koncentracijos stovyklos kalinius. Nacizmą būtina nugalėti kiekvienoje vietoje, kur ši antižmoniška ideologija buvo pasižymėjusi. Septyniasdešimt metų nežinomybėje išbuvusi tūkstančių kauniečių kapavietė iki šiol buvo tokia, kokią ją norėjo matyti nacistai – visuomenės užmiršta, želdiniais apaugusi bei buitinėmis šiukšlėmis užteršra vietovė, labiau primenanti apleistą sąvartyną, negu visuomenės pagarbos vertą erdvę.

Fortas II_1.jpgPagaliau, VII forte kankinti ir nužudyti žmonės, nepriklausomai nuo jų tautybės bei politinių įsitikinimų yra Lietuvos didžiųjų netekčių aukos, o mes – dabartinės Lietuvos piliečiai negalime likti abejingi savosios šalies istorijai. Kauno tvirtovės VII forte esančios genocido aukų kapavietės tvarkybai reikia visai nedaug:

1.  Sutvarkyti gynybinio griovio drenažą ir taip pažeminti vandens lygį grovyje – šiuo metu dauguma palaikų yra tiesiog pelkėje po vandeniu.

2.  Išvežti šiukšles, kurias Gervečių gatvės gyventojai dešimtmečiais pildavo į griovį, tiesiai ant palaikų buvimo vietos.

3. Sutvarkyti aplinką – iškirsti savaiminius želdinius ir nušienauti kapavietės teritoriją, pastatyti informacinį stendą ar paminklą.

4. Išvalyti buvusios forsebijos kelią – juo iki sušaudymo vietos aukos buvo vedamos 1941 metais, tuo pačiu keliu nuo 2011 metų spalio bus galima aplankyti kapavietės vietą.

5. Nustatyti kapavietės ribas, perduoti tyrimų medžiagą Kultūros paveldo departamentui su tikslu teisiškai apsaugoti palaikų buvimo vietą nuo galimo fizinio poveikio.

Paskutinius tris punktus Karo paveldo centras pasiruošęs atlikti savo jėgomis. Pirmieji du reikalauja nuo penkių šimtų tūkstančių iki vieno miliono litų investicijų – šių darbų techninis projektas yra parengtas. Tai maždaug po 100 - 200 litų už kiekvieną VII forte nužudytą žmogų – vyrą, moterį ar vaiką. Ar miesto arba valstybės biudžetui tai labai daug?

Nuotraukose:  Publikacijos autorė, Ryšių su visuomene vadovė Gustė Žigutytė; Kauno tvirtovės VII fortas jau sutvarkyti atskiri teritorijos kampeliai

                                                                          VII forto nuotr.





Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)