Kuo Lietuvai ir ypač Kaunui ypatingas tarpukaris? Visų pirma tuo, jog per išties trumpą laiką – vos du nepriklausomybės dešimtmečius buvo pasiekta be galo daug įvairiose gyvenimo srityse: mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo, medicinos, aviacijos, karybos. Kaune – laikinojoje šalies sostinėje virė itin aktyvus gyvenimas, o pažangos ugnį, be jokios abejonės, kurstė žmonės. Kūrybingi, intelektualūs, drąsūs, apsišvietę, laisvi savo dvasia. Būtent šiems žmonėms vakar Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta speciali paroda. Ji apvainikavo švietėjišką projektą „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Į parodos atidarymą plūdo būriai projektu susidomėjusių žmonių.
Švietėjiškas projektas „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ startavo sausio pabaigoje. Kompetentingai komisijai: VDU istorijos katedros lektoriui, humanitarinių mokslų daktarui, Modestui Kuodžiui, Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorikui Alvydui Surbliui, Kauno Rotušės ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui, architektui, architektūros kritikui Audriui Karaliui ir “Kauno dienos” žurnalistei Virginijai Skučaitei buvo pateiktas 35 asmenybių sąrašas, kurį sudarė projekto partneriai VDU istorijos fakulteto akademinė bendruomenė ir Kauno apskrities viešoji biblioteka. Komisija iš šių kandidatūrų atrinko iškiliausiųjų dešimtuką.
Anot projekto sumanytojo Kauno bravoro „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Vytauto Meišto, idėja imtis švietėjiško projekto kilo neatsitiktinai. „Ją inspiravo didžiulis noras iš naujo atrasti tuos pavyzdžius, tuos iškilius asmenis, į kuriuos galėtume lygiuotis šiandien. Juk sumanios, veiklios, ryžtingos, nebijančios iššūkių, perspektyvios bendruomenės augimui ir stiprinimui labiausiai pasitarnauti gali individualios iniciatyvos, asmeniniai pavyzdžiai, kurių kiekvienas iš mūsų bene daugiausiai galėtume rasti ne kur kitur, o tarpukaryje. Švietėjiškam projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ įgyvendinti subūrėme nemažą partnerių kolektyvą. Tai Kauno Vytauto Didžiojo universiteto istorijos fakulteto akademinės bendruomenės atstovai – dėstytojai ir studentai, taip pat Kauno apskrities viešoji biblioteka bei dienraštis „Kauno diena“. Esame nepaprastai dėkingi visiems prisidėjusiems prie šio projekto“ – kalbėjo V. Meištas. Projekto sumanytojais pridūrė, kad projektas „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ – ne vienintelis, kurio ėmėsi.. „Jau turime idėjų ir minčių, kaip tęsti pradėtus darbus. Iš istorijos mūsų įmonė semiasi stiprybės ir optimizmo, ji mus įkvepia dideliems darbams. Šiems norime paskatinti ir visus kauniečius“, – tvirtino V.Meištas.
„Miestas – tai visų pirma žmonės, kurie jį kuria. Tarpukariu Kaunas išgyveno savo aukso amžių, taigi iškiliųjų tarpukario kauniečių indėlis į Kauno tapsmą moderniu Europos miestu yra didžiai reikšmingas. Džiugu, kad Kauno verslininkai atsisuka į kultūrą, savo miesto istoriją ir stiprina Kauno savastį, miestietišką solidarumą, bendruomeniškumą. Gal ne vienam kauniečiui tai bus stimulas nesiblaškyti ir kantriai dirbti dėl savo miesto, kad nebūtų gėda prieš tarpukario kartą. Išsivaikščioti yra paprasčiausia, bet tai niekada nebuvo kaunietiška“, – kalbėjo komisijos narys Audrys Karalius.
„Mes gyvename kitu laiku, nei iškilieji tarpukario kauniečiai. Šį laiką pavadinčiau paradoksų laiku, nes mus ir ano laikmečio žmones – to paties miesto bendruomenę – skiria daugybė dalykų. Tada nebuvo nei kompiuterių, nei kitų modernių glaudžiam tarpusavio ryšiui palaikyti skirtų priemonių, bet bendravimas buvo dažnesnis, nuoširdesnis. Tuo tarpu šiandien visi skubame, lekiame, kartais neberandame laiko ne tik draugams, bet ir savo šeimos nariams. Tada nebuvo tiek pykčio, skyrybų, tada žmonės daugiau šypsojosi. Dabar dauguma stokojame gyvenimo džiaugsmo. Tada nebuvo garbės piliečių, bet buvo iškilūs žmonės. Dabar kasmet išrenkame garbės piliečių, bet kiek iš tiesų šiandienio Kauno gyventojų yra verti iškilaus asmens titulo? Ano laikmečio ir dabarties sugretinimų galima rasti ir daugiau. Esminis skirtumas, manau, yra tas, jog tarpukario žmonės dirbo ir kūrė ne savireklamos tikslais. Jų tikslas buvo vienas – miestas, kuriame gyveno, o kartu su miestu ir visa Lietuva. Dabar šitokio požiūrio mums ypač trūksta. Net neabejoju, jog šis švietėjiškas projektas šiandienos kauniečius privertė bent trumpam stabtelėti, susimąstyti apie savo darbus, siekius, idėjas. Iš praeities galime pasisemti labai daug. Tik reikia norėti“ – tvirtino Kęstutis Ignatavičius.
Į iškiliausiųjų tarpukario kauniečių dešimtuką pateko: rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas, dainininkas, nacionalinės operos įkūrėjas Kipras Petrauskas, inžinierius architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, visuomenės veikėjas, ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis, chirurgas Vladas Kuzma, karo lakūnas, Atlanto nugalėtojas, sportinio sąjūdžio Kaune pradininkas, Steponas Darius, brigados generolas, kariuomenės kūrėjas ir muziejininkas Vladas Nagevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, verslininkai ir mecenatai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai ir Lietuvos Karo aviacijos vadas ir žymus aviacijos konstruktorius Antanas Gustaitis. Kauno gyventojai taip pat galėjo siūlyti iškiliausius tarpukario kauniečius. Jų nuomone, labiausiai verti papildyti komisijos sudaryto iškiliausiųjų dešimtuko gretas yra šveicaras, visuomenės veikėjas, publicistas, beveik visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai Juozas Eretas ir skulptorius Juozas Zikaras.
Paroda Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veiks iki rugpjūčio 1 dienos. Neturintys galimybių užsukti į biblioteką, ją gali apžiūrėti virtualiai. Elektroninė parodos versija patalpinta Kauno apskrities viešosios bibliotekos tinklapyje.
