2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vasaros „Santara“ - su ryškiais Kauno akcentais


Santara_2_II.JPG„Santaros“ žurnalo, kurio devizas „Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis“ leidėjas ir vyr. redaktorius Romualdas Norkus padovanojo mūsų svetainei naują, 2011 metų vasaros numerį. Kartą per du mėnesius pasirodančiame leidinyje nėra atsitiktinių, neįdomių, nereikšmingų publikacijų iš anų ir šių dienų Lietuvos.

 Skyrelyje „Prologas“ publikuojamas 1935 metais „Naujojoje Romuvoje“ paskelbtas ilgamečio ELTOS direktoriaus Valentino Gustainio straipsnis „Dvejopi žmonės“. Kuris yra aktualus mums ir po septyniasdešimt penkerių metų.

 „Laikraštininkui yra gana pavojinga imtis prokuroro pareigų įvairiais atskirais konkrečiais atsitikimais. Jam geriau dera būti visuomeniniu prokuroru, kaltinti tą ar kitą visuomenės gyvenimo reiškinį, smerkti jo ydas. Tačiau kartais sąžinė verčia laikraštininką pasisakyti ir kiek konkrečiau. Kam reikia, tas žinos, apie ką kalbama ir kuriuo pagrindu tai daroma. Pagaliau yra visa eilė vadinamų viešų visuomeninio gyvenimo paslapčių, apie kurias daugelis žino, bet vengia viešai kalbėti, nes tos paslaptys yra susijusios su gyvais žmonėmis, su atskirais asmenimis. Bet čia ateina pagalbon kita taisyklė bei kitas reikalavimas, būtent:visuomeninio asmens veikimas nėra jo vieno privatus dalykas, kada tas veiksmas liečia tą ar kitą visuomenės dalį arba ją net visą. Tauta turi iš visų pusių pažinti tuos žmones, kurie jai vadovauja arba nori vadovauti įvairiose jos gyvenimo srityse“ (, Valentinas Gustainis, „Naujoji Romuva“, 1935 m.).

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Romualdas Norkus Kaune pradėjęs leisti „Santarą“ ir gyvendamas Vilniuje nepamiršta miesto, kuriam paskyrė visą savo kūrybinį gyvenimą, kur sutiko daug puikių kauniečių. 74/75 žurnalo numerio viršelį puošia poeto ir publicisto Kęstučio Navako nuotrauka, o 120 puslapyje interviu su juo („Kūryba yra žaidimas. Bet - rimtas“ publikuoja Danguolė Andrijauskaitė. Ši autorė („Gyvenimas be muzikos būtų keistas“) pateikė pokalbį ir su Kauno valstybinio choro vyr. dirigentu, profesoriumi Petru Bingeliu.

Apie Pažaislio muzikos festivalius („Meilė Kaunui, kultūrai, istorijai“), apie gyvenimo tėkmėje užgimusias tradicijas, kurios jau dešimtmečiais yra persipynusios su kultūriniu Kaunu, pateikiamas pokalbis su vieno seniausių pramoninių bravorų šalyje, alaus daryklos „Volfas Engelman“ generaliniu direktoriumi Vytautu Meištu ir Kauno valstybinės filharmonijos vadovu Justinu Krėpšta.

 Poetas Robertas Keturakis („Širdyje, kaip amžinybėje“) pateikia savo pamąstymus apie Amžinybėn iškeliavusią artistę Rūtą Staliliūnaitę :“Kokia Rūta laiminga, galvodavau (ir galvoju), koks šviesus Jos veidas, kiek daug Ją mini. Jai rašo, kiek ieško užtarimo, užuojautos, gerumo. Ir visiems atrodydavo, kad Jinai – visagalė. Ir man kartais taip atrodydavo, ypač tada, kai jos akivaizdoje norisi būti labai išmintingam ir talentingam, suprasti gyvenimo prasmę, stebuklo laukimą, dvasios polėkius, pasiaukojimą ir ištikimybę artimiesiems. Žinau, kad tai girdėdama Rūta nusišypsotų ir pagalvotų:mažiau savimeilės, mielieji, mažiau savimeilės!”

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)