2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Saulius Bartkus grįžta prie dokumentikos

Jūratė ŽUOLYTĖ, TV DIENA

Bartkus_II.jpgDokumentinio filmo "Pavergtųjų sukilimas" prodiuseris Saulius Bartkus dar prieš imdamasis naujo projekto susitaikė, kad pelno jis neatneš. Tačiau juk kartais galima sau leisti tiesiog patirti malonumą. "Pavergtųjų sukilimas" – dokumentinis filmas, skirtas 1941-ųjų birželio įvykių septyniasdešimtmečiui. Jūs Lietuvoje esate geriau žinomas kaip komercinių laidų kūrėjas. Kodėl nusprendėte imtis tokio projekto? – "TV diena" paklausė Sauliaus Bartkaus.

– Komercija yra duona, o čia – malonumas. Tačiau nesutikčiau, kad mes kuriame tik komercinius projektus. Juk 2006 m. kūrėme dokumentinį filmą "Saulės mūšis", nors ir patyrėme maždaug 100 tūkst. litų nuostolių. Kažkada kūrėme laidą "Požiūris" Lietuvos televizijai. Laikui bėgant vėl atsiranda idėjų, pradedi galvoti, kad tas potencialas vis tiek likęs, jis niekur nedingsta ir reikia jį išnaudoti: technologijos yra, proto yra, galimybių taip pat.

– Tačiau, kaip minėjote, pinigų tokiems projektams nėra.

– Pinigų mes užsidirbame. Džiaugiamės tuo, kad esame šiek tiek nepriklausomi. Suvokiu, kodėl valstybiniu mastu nelabai kas norėjo daug prisidėti – tai yra kontroversiškai vertinami įvykiai. Jie dažnai tapatinami su žydų klausimu, viskas suplakama į vieną katilą ir maišoma. Nežinau kodėl. Mes to klausimo visai nelietėme. Filme kalbėsime, kodėl lietuviai sukilo, kodėl laukė vokiečių kaip išganymo, kas vyko Lietuvoje nuo 1938 m. ir kaip 1941 m. sprogo pūlinys, kuris aptaškė labai daug ką, ir labai žiauriai.

– Kodėl pasirinkote būtent šią temą, kaip jums kilo ši mintis?

– Žinote, kaip viskas vyksta: ateina žmogus, pasiūlo idėją, tu už jos užsikabini. Šiuo atveju susitikome su žurnalistu Vidmantu Valiušaičiu, susipažinome, išsigvildeno ta tema. Dirbant viskas pakrypo kiek kitaip, nei buvo pradinis sumanymas, tikėjomės, kad visiems jubiliejaus proga bus labai įdomūs šie įvykiai, bet yra kaip yra. O kaip kilo mintis, galima atsakyti labai paprastai: visos geriausios mintys gimsta tualete arba garaže (juokiasi).

– Filmas bus grynai dokumentinis ar jame bus ir vaidybinių kadrų?

– Tai yra rekonstrukcinė dokumentika – tokia, kokia populiari pasaulyje, kokią įdomiau žiūrėti – ne šiaip paprastai sukaltas interviu, padangstytas keliomis nuotraukomis ir vaizdeliais. Prie filmo dirbame nuo spalio. Dėl interviu teko važiuoti net į Jungtines Valstijas, ir iki pavasario mes kone tik ir filmavome įvairius interviu, rinkome archyvinę medžiagą. Vaidybinės situacijos galėjo būti filmuojamos tik tada, kai viskas sužaliavo – juk visas veiksmas vyko birželį.

– Nebuvo sunku rasti liudininkų? Juk daugelio jų jau nebėra gyvų.

– Yra dar vienas kitas, reikėjo juos atkapstyti. Amerikoje irgi buvo įvykių liudininkų, tačiau paaiškėjo, kad kai kurie, švelniai tariant, ne visai adekvatūs. Bet šiek tiek radome. Kita vertus, mus domino ne tik patys įvykiai, bet jų fonas, ekonominė suirutė, kuri čia prasidėjo įžengus Raudonajai armijai ir atėjus tarybų valdžiai. Kodėl visa tai išsiplėtojo, kodėl viskas staigiai buvo išplėšta, išgrobstyta. Tokie elementarūs buitiniai pavyzdžiai žmonių, nebūtinai sukilimo dalyvių, bet jų amžininkų, taip pat labai įdomūs.

– Ar jau galvojate, koks galėtų būti kitas projektas?

– Idėjų visada yra. Seniai kalbame apie istorinių filmų ciklą. Bet tai negali būti vien mūsų reikalas. Viena vertus, žinome, kad valstybėje yra sunki situacija, bet, kita vertus, kai matome, kad milijonai išbarstomi nežinia kam, tuomet ta visa valstybė, dabartinė valdžia primena nevykusią buhalterinę ataskaitą, kurioje žiūrima tik tiek, kad turi sutapti kreditas ir debetas – lentelių politika. O po tomis lentelėmis gali slėptis, vogti, daryti ką nori. Apie dvasingumą, istorinę atmintį, pilietiškumą nėra nė kalbos – visa tai liko mėgėjų ir entuziastų rankose. Iš valstybinės politikos liko tik keletas šūkių per rinkimus ar šventes, o kasdienybė yra visai kas kita.

Nuotraukoje: Žurnalistas ir laidų vedėjas bei prodiuseris Saulius Bartkus

                                               Redo Vilimo (BFL) nuotr.

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)