2020 m. gegužės 27 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Su jubiliejiniu gimtadieniu, Žurnaliste iš Didžiosios raidės - Viliau Kavaliauskai !

Vidmantas MIŠKINIS

V._Kaval._II.jpg“…Atlaikęs visus amerikietiško gyvenimo gundymus, neapsivogęs, nepardavęs Tėvynės, išlaidęs ideologinio patvarumo egzamino, prieidavai į atvirų durų bet kuriai karjerai. Pasiekti Niujorką galėjo ne kiekvienas. Pasiekti viršūnę galėjo tik remdamiesi trimis banginiais: 1) giminystės ryšiais, 2) saugumu, 3) begaliniu talentu. Trečiasis faktorius reiškė mažiausiai, nors jo atmesti taip pat negalima – ir tarybiniame gyvenime būdavo išimčių. Geriausia buvo, kad nors su faktoriai sutaptų. Mūsų artimiausiais draugais ir kolegomis buvo „Literaturnaja gazeta“ korespondentas Vladimiras Simonovas ir jo žmona Elena…”,- tai ištrauka iš Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Viliaus Kavaliausko prisiminimų “Mano kolegos rusai”, publikuojamų mūsų svetainės “Komentaruose”.

Prisiminimai apie Jungtines Amerikos valstijas parašyti neatsitiktinai. 1984–1988 metais Vilius Kavaliauskas dirbo savaitraščio “Moscow News” korespondentu Niujorke, kai  anot žurnalisto, sovietiniams žmonėms JAV buvo „galutinis tikslas“ - gyvenimas sočiame krašte, tarp normalių žmonių ir žinoma – užsidirbti nors sekančiam dešimtmečiui. „Vakarų rojaus“ hierarchinėje tikslų karūnoje nepasiekiame šviesa švietė Niujorkas – „Auksinio velnio miestas“…

 Kelią į žurnalistikos aukštumas Vilius Kavaliauskas pradėjo Vilniaus universitete, kuriame  įgijo žurnalisto diplomą. Nuo 1972-ųjų iki 1984-ųjų dirbo “Tiesos” laikraščio užsienio gyvenimo skyriaus vedėju. Grįžęs iš JAV, žurnalistas vėl buvo “Tiesos”, ELTOS apžvalgininkas, nuo 1992-ųjų Lietuvos prezidento, Lietuvos seimo, Lietuvos vyriausybės atstovas spaudai, 2002–2008 metais - Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene, dabar laisvas žurnalistas, užsienio leidinių bendradarbis.  

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vilius Kavaliauskas 1989–2001 metais buvo LŽS pirmininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu, taip pat Lietuvos-Europos instituto steigėjas ir valdybos narys, Ričardo Mikutavičiaus fondo pirmininko pavaduotojas. Ryškų pėdsaką žurnalistas palieka puoselėdamas Lietuvos istoriją. Jis – ne tik puikus plunksnos meistras, bet ir ištikimas Lietuvos vertybių kolekcionierius, tapęs pripažintu tarptautiniu  filarestikos ekspertu. Spausdina straipsnius užsienio žurnaluose, surengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos apdovanojimų parodas.

Aukso verta V.Kavaliausko knyga “Už nuopelnus Lietuvai”, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis  papasakota Lietuvos valstybės apdovanojimų, jų steigimo ir kūrimo istorija, pateikta net 780 iliustracijų - medalių ir ordinų eskizų, archyvinių nuotraukų, nemažai apdovanotųjų asmenybių portretų, istorinių dokumentų kopijų. Visa tai autorius rinko po kruopelytę daugiau nei 30 metų. JAV, Danija, Didžioji Britanija, Čekija, Prancuzija, Suomija, Estija, Švedija, Prancūzija - tai tik dalis valstybių, kuriose Vilius Kavaliauskas muziejuose, privačiose kolekcijose bei kituose šaltiniuose  rūpestingai rinko išbarstytas Lietuvos istorijos šukes, sulipdęs  didžiulę mozaiką,  neįkainojamą lobį - knygą padovanojo Lietuvai.

O  šešių tomų istoriniam-enciklopediniam  Viliaus Kavaliausko leidiniui “Lietuvos karžygiai” – trūksta epitetų, kurie įvertintų titanišką žurnalisto ir kolekcininko darbą. Tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Vyties Kryžiaus kavalieriai - tiek yra tarpukario didvyrių, kuriems buvo suteiktas šis garbingiausias kovinis apdovanojimas už parodytą drąsą mūšyje. Tiek biografijų perėjo per Viliaus rankas, beveik tiek didvyrių kapų jis surado, tiek jų artimųjų aplankė. Ir visa tai sudėjo į didžiulį šešiatomį “Lietuvos karžygiai” (Vyties Kryžiaus kavalieriai).

Kauniečiai žurnalistai nuoširdžiai sveikina kolegą Vilių Kavaliauską su šešiasdešimtuoju gyvenimo pavasariu, kurį jis sutiko ilsėdamasis Turkijoje ir Bulgarijoje, ir linki stiprybės, ištvermės ir sveikatos, kad būtų kuo greičiau išleisti visi šeši “Lietuvos karžygių” tomai!

 Su prasmingu kūrybinio gyvenimo pavasariu, Žurnaliste iš Didžiosios raidės, Viliau Kavaliauskai!

Nuotraukoje: Žurnalistas ir kolekcininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vilius Kavaliauskas

                                                                Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)