Kas kompromituoja žurnalistiką? Eiti išvien su nusikaltėliais yra etiška?

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nariai bei jas į LŽLEK delegavusios šalies visuomeninės organizacijos nesureagavo, nors dienraščiai „Respublika” ir „Lietuvos žinios” ant jų galvų užpylė paniekinančias pamazgas… O „Respublikos” ištikimi  kariai toliau tęsia pradėtą ataką prieš šalies žiniasklaidos etikos sargybinius. Gegužės 28-osios numeryje „Vakaro žinios” išspausdino straipsnį „Eiti išvien su nusikaltėliais yra etiška?”, su dabartinių ir buvusių Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narių nuotraukomis. Įdomu, kuo baigsis ši laikraštinė kompanija prieš teisėtą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją? LŽLEK narių atsistatydinimu ar „kaltųjų ir teisuolių” akistate Vilniaus apylinkės teisme? Ne. Vieni ir toliau tylės, o kiti piktžiugiškai rašys!..

VZ_II.JPG„EITI IŠVIEN SU NUSIKALTĖLIAIS YRA ETIŠKA?

Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Persekiojimas už teisybę

2009-aisiais “Respublikos” leidinių grupės dienraščių žurnalistai buvo ne kartą kviečiami į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) posėdžius, pas žurnalistų etikos inspektorių. Vien už tai, kad skelbė teisybę. Leidinių grupė, investavusi į “Gubernijos” alaus daryklą, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus ir tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus bei visuomenę. Per spaudą. Vien už tai prasidėjo leidinių persekiojimas, turto areštai, trikdyta veikla, bandyta sužlugdyti leidinius, o žurnalistų etikos inspektorius leidinių grupei pareiškė įspėjimą ir įpareigojo paneigti kai kuriuos teiginius.

Užvakar jau ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teisman perduodamoje byloje patvirtino faktus, kuriuos “Respublika” ir “Vakaro žinios” įpareigotos paneigti.  

R.Dunausko “nuotykiai”

Buvusio “Gubernijos” direktoriaus Romualdo Dunausko ir jo šeimos narių pavardės Šiaulių apygardos teisme artimiausiu metu bus minimos dažnai. Po mėnesio teismas turėtų pradėti nagrinėti bylą, kurioje R.Dunauskas įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir pasisavinęs daugiau nei 780 tūkst. litų bendrovės turto.

Birželio viduryje teismas taip pat skelbs nutartį dar 2006-ųjų pabaigos įvykių byloje dėl įrangos vagystės “Gubernijos” alaus darykloje, kur kaltinimai pareikšti R.Dunausko dukrai bendrovės “Linos namai” direktorei Linai Dunauskaitei.

Atsitvėrė tyla

 Tačiau net ir paaiškėjus, kad R.Dunauskas nėra šventasis, apie kurį nieko blogo negalima kalbėti, žurnalistų etikos prievaizdai apkaltintų, spaustų, terorizuotų dienraščių net neatsiprašė. Negana to, net neatsakė į labai paprastą klausimą, ar etiška išvien su vagimis persekioti “Respubliką”. Neatsakė ir į klausimą, kodėl persekiojami apie pedofilus, nusikaltėlius, homoseksualus rašantys ar reportažus rengiantys žurnalistai.

Su šiais klausimais “Vakaro žinios” kreipėsi į visus represinių organų atstovus – dabartinius ir dirbusius 2009-aisiais, tačiau pasirodė, kad tai sunki užduotis.

VZ II_1.JPGLŽLEK pirmininko padėjėja Egidija Leveikaitė atsisakė bendradarbiauti ir pasakyti jų kontaktus.

Taip ir neteko sužinoti 2009-aisiais komisijoje dirbusių Vido Mačiulio, Andriaus Vitkevičiaus, dabartinių narių Ingos Abramavičiūtės, Viktoro Trofimišino, Mindaugo Nastaravičiaus, Laimos Abromaitytės, Aldonos Žemaitytės-Petrauskienės nuomonės.

Nepatogiems klausimams nėra laiko

 Dabartinis komisijos pirmininkas Linas Slušnys nesileido į kalbas apie pačios LŽLEK bei žurnalistų etikos inspektoriaus etiką. “Labai neturiu laiko kalbėti”, – mestelėjo jis, paklaustas, ar etiška išvien su vagimis persekioti “Respubliką”. Įdomu, už kiek litų komentarui laiko surastų. LŽLEK posėdžiauti ateina, nes už sugaištą laiką labai gerai mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės.

LŽLEK nariai Gražina Daukšaitė, Artūras Matusas, Sigitas Židonis, Zenonas Kiudulas, buvusi LŽLEK pirmininkė Edita Žiobienė nė nesivargino kelti telefonų ragelių. Kiti buvo itin nekalbūs ir į nepatogius klausimus neatsakinėjo. “Komentuoti visą komisijos veiklą gali tik Linas Slušnys. Jis išsako poziciją, nes taip jau yra pagal mūsų veiklos reglamentą. Be abejo, aš savo nuomonę turiu, bet kaip komisijos narys norėčiau, kad savo nuomonę išsakytų pats Linas”, – išsisuko nuo atsakymo LŽLEK narys Tautvydas Musteikis.  

Labai panašiai išsisukinėjo ir jo kolega Leonas Remeika.“Jeigu norite komentaro, jį galite gauti vienu vieninteliu būdu. Pagal mūsų reglamentą mūsų sprendimus gali komentuoti tik pirmininkas L.Slušnys”, – tepasakė L.Remeika ir nutraukė pokalbį.

Nusikaltėlis – ne nusikaltėlis

LŽLEK narė Ramutė Šimukauskaitė leido suprasti, kad žurnalistai net vos ne džiaugtis privalo dėl to, kad buvo tampomi ir spaudžiami. “Taigi buvo priimtas sprendimas laukti teismo pabaigos. O komisijai privalu apsvarstyti, jei buvo gautas skundas. Komisija juk nepriėmė sprendimo, kad rašėte neteisingai”, – dėstė R.Šimukauskaitė.

Vienintelis iš LŽLEK kapelionas Aušvydas Belickas buvo kalbesnis. “Yra principas: kol teismas nenusprendė, kad žmogus kaltas, tol jo nusikaltėliu ir negali laikyti. Dažnai taip būna: kaip žmogus aš turiu vieną nuomonę, bet jei teismas dar neįvardija žmogaus kaip nusikaltėlio, tai negalima rašyti, kad jis nusikaltėlis”, – samprotavo A.Belickas. Pasak jo, tai nereiškia, kad spauda negali paviešinti nusikaltimų, bet reikia rašyti, kad “galimai” padarytas nusikaltimas. Net jei yra akivaizdus nusikaltimas, apie jį padariusį žmogų esą reikia rašyti tik kaip apie galimai nusikaltusį. Net ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, žurnalistas savo akimis pamatė, kad jis nudūrė žmogų. Tai esą galėjo būti būtinoji gintis.

Nejaučia savo kaltės

Tyrimą “Respublikos” leidinių atžvilgiu pradėjęs buvęs žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis apskritai prikando liežuvį. “Aš nieko nenoriu kalbėti. Aš nedirbu dabar ir prašau į mane nesikreipti šiais klausimais”, – atsakomybės už nusikalstamus veiksmus bandė kratytis jis.

O R.Gudaičio darbą baigusi dabartinė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė ir dabar įtikinėja teisingai pasielgusi, kad liepė paneigti teiginius apie “Gubernijos” turto grobstymą bei mokesčių slėpimą ir už tai dienraščiams “įsūdžiusi” papeikimą.

 “Aš pagal įstatymus išnagrinėjau, teismai pagal įstatymus išnagrinėjo ir priėmė sprendimus. Dabar “Respublikos” grupei belieka tik sprendimus įvykdyti. Kokius sprendimus panaikinti turėtumėm? Jūs painiojate įstatymus. Jūs žiūrėkite, kas buvo išnagrinėta ir kokie sprendimai buvo priimti teismuose. Mes neturime pagrindo naikinti jokių sprendimų”, – išsisukinėjo Z.Zamžickienė.

VZ_n_II.JPGĮstatymai gina nusikaltėlius

“Man keisčiausia yra tai: jei laikraštis aprašo kriminaliniu nusikaltimu įtariamą pilietį, paminėdamas pavardę ar inicialus, o po to dėl advokato teisinių vingrybių ar dėl techninių procedūrų jam kaltinimai nepareiškiami, toks pilietis gali kreiptis į žurnalistų priežiūros institucijas ar teismus su ieškiniais arba reikalavimu viską paneigti. O žiniasklaida neturi jokių apsigynimo priemonių.

Baisiausia, kai kriminalinių nusikaltimu įtariamas pilietis išsisuka nuo kaltinimų dėl nereikšmingų smulkmenų, o jis po to turi teisę reikalauti, kad jo garbė ir orumas būtų apginti, ir dar reikalauja piniginių sumų iš dienraščių. O žurnalistų priežiūros institucijos paprastai nesigilina į esmę”, – stebėjosi “Respublikos” leidinių direktorė Diana Veleckienė.

Žurnalistų etikos prievaizdai etika nekvepia

Valdas VASILIAUSKAS, “Lietuvos žinių” vyr. redaktorius:

Kriminaliniai elementai žino trumpiausią kelią ir kreipiasi į LŽLEK, kuri priima kokius nori sprendimus, nes niekam nėra atskaitinga. Todėl visi korumpuoti elementai, turintys problemų su spauda, eina ne į teismą, o sprunka į LŽLEK ar pas žurnalistų etikos inspektorių.

Net jei sprendimai priimami teisingi, tampymas po žurnalistų etikos institucijas yra didžiulis trukdymas tiesioginiam darbui: gaišinamas laikas, smogiama psichologiškai, o dirbantiems kūrybinį darbą tai labai trukdo. Tos institucijos turėtų padėti žurnalistų darbui, tačiau tik apsunkina mūsų profesiją, kenkia mūsų prestižui, finansams.

Tos institucijos persekioja rašančius apie pedofilus ir kitus nusikaltėlius. Viskas turi senas šaknis. Taip jau susiklostė, kad į LŽLEK suėjo visi žmonės, kurie turėjo praktikos vaikų globos įstaigose. Tas pats Linas Slušnys, vaikų psichiatras, kadaise buvo įsipainiojęs į skandalą. Vaikų globos draugija, kuriai vadovavo Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė Giedrė Kvieskienė, įtariama, prekiavo vaikais seksualiniam išnaudojimui. G.Kvieskienės pavaduotojas buvo tas pats L.Slušnys. Etika toje LŽLEK nekvepia ir ją reikia visiems iš toliau apeiti.”

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”

 

Panašūs straipsniai