2020 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Fotografijose įamžinti "Kaunas tada. Kaunas dabar"

Sigita Šeštokaitė – Puvačiauskienė, SKC projektų grupės vadovė

Gintaras_Cesonis_II.jpgKauno suklestėjimas tarpukariu – unikalus reiškinys Europos miestų raidos istorijoje. Šiuo laikotarpiu Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centras. Kas kūrė tokį miestą? Be jokios abejonės – žmonės. Kūrybingi, intelektualūs, drąsūs, apsišvietę, laisvi savo dvasia. Kaip atrodė jų kūrinys? Ar labai jis keitėsi istorijos tėkmėje ir kokį mes jį matome šiandien? Į pastaruosius kelis klausimus atsakymą visiems kauniečiams, taip pat ir miesto svečiams, padės rasti Kauno galerijoje „Balta“ atidaryta fotografijų paroda „Kaunas tada. Kaunas dabar“. Paroda – nemokama, ją aplankyti kviečiami visi norintys.

 Parodoje eksponuojamų darbų autorius galima vadinti lietuviškos spalvotosios fotografijos pradininkais. Tai Lietuvos karo aviacijos kapitonas, topografas, fotografijos mėgėjas Mečys Brazaitis ir hidrologas, Vytauto Didžiojo bei Notre Dame (JAV) universitetų profesorius, vienas iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų Steponas Kolupaila. Iš gausaus kūrybinio šių menininkų palikimo parodai atrinkti 1933–1942 m. užfiksuoti Kauno vaizdai. Jie paimti iš Atvirosios visuomenės studijos asociacijos pirmininko, dailėtyrininko Valentino Gylio rinkinio. Sugretinti tuometinės laikinosios sostinės vaizdus su dabartiniu miesto gyvenimu padėjo jaunosios kartos fotografo Gintaro Česonio darbai.

K.s._1_II.jpgAnot V. Gylio, parodai atrinktose nuotraukose įamžintos ne tik gerai žinomos, bet ir neatpažįstamai iki šių dienų pasikeitusios Kauno vietos. „Anų dienų ir šiandienines fotografijas derinome vaizdų, nuotaikų, emocijų kontrasto principu, siekdami parodyti, kaip miesto veidą keičia laiko tėkmė. Tačiau tai ne vienintelis parodos tikslas. Parodos lankytojams norėjosi parodyti ir pirmąsias spalvotąsias Lietuvos fotografijas, kurios sukurtos tarpukariu ir karo metais. Tokių fotografijų yra išlikę labai nedaug“, – pasakojo dailėtyrininkas.

Gintaro Česonio teigimu, atrasti M. Brazaičio ir S. Kolupailos fotografijose įamžintas miesto vietas nebuvo sudėtinga. Tačiau savotišku iššūkiu, taip pat ir nepaprastai įdomia užduotimi menininkui tapo pajusti kiekvienos konkrečios vietos šiandienos dvasią. „Norėjau kuo tiksliau perteikti nūdienos Kauno vaizdus, nuotaikas, tad buvo labai svarbu užčiuopti dabartinio miesto pulsą“, – patikino G. Česonis. Pasak fotografo, ši paroda ypatinga dėl kelių dalykų. „Pirmiausia ji unikali tuo, kad senosios, tarpukariu darytos nuotraukos yra spalvotos, o miesto dabartis įamžinta juodai baltose fotografijose. Dažniausiai būna atvirkščiai. Spalvotos praėjusio amžiaus pirmosios pusės nuotraukos – gana reta medžiaga. Reikia didžiuotis, jog tokios turime“, – aiškino G. Česonis. Menininkas pridūrė, jog parodą išskirtine daro dar ir tai, kad jos sumanytoja ne kokia nors meno įstaiga, bet verslo įmonė. „Retas atvejis, kai verslo įmonės tikrąja ta žodžio prasme atsigręžia į kultūrą, išdrįsta imtis iniciatyvos papasakoti ar parodyti miesto, kuriame yra įsikūrusios, istoriją, pastarosios pokyčius“, - kalbėjo G.Česonis.

Gintaras_Cesonis__II.jpgFotografijų parodos „Kaunas tada. Kaunas dabar“ mecenato – akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Vytauto Meišto tvirtinimu, kultūros bei meno projektų inicijavimas bei rėmimas alaus daryklai nėra naujiena. „Bravoras dar tarpukariu aktyviai dalyvavo tuometinės Laikinosios sostinės visuomeniniame gyvenime. Alaus daryklos akcininkai rūpinosi bei finansavo įvairias ne tik miestui, bet ir nepriklausomybę paskelbusiai valstybei svarbias kultūrines, mokslines bei meno veiklas, prisidėjo prie Kauno architektūrinio veido gražinimo, padėjo plėtoti tarptautinius kultūrinius ryšius ir garsinti Lietuvos vardą užsienyje. Mes tiesiog tęsiame gražią tradiciją“, – teigė V. Meištas.

Nuotraukose: (viršuje) Fotografas Gintaras Česonis'; Žvilgsnis į Žaliakalnį iš Vienybės aikštės  Mečio Brazaičio (1939 m., viduryje) ir Gintaro Česonio (2011 m., apačioje) nuotr.

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)