2021 m. balandžio 12 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rūta Kanopkaitė: Brangi misija

"Šeimininkė"

Kanopkaite_2.jpgKeičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Sykį kalbėjausi su dviejų suaugusių anūkių dar guvia močiute ir išgirdau pasigyrimą, kokia sumani esanti jaunėlė. Paprašyta padėti nuskinti uogas, ji atsakiusi: „Močiute, nusiskink pati, aš jauna ir man dabar reikia ilsėtis, nes kai baigsiu mokyklą ir studijas, paskui jau visą gyvenimą turėsiu dirbti.“

O va kitos anūkės vyro tėvai kažkokie keisti: išvažiavo atostogauti į užsienį, užuot pinigus atidavę jaunavedžiams. Kam tiems seniams reikia tokių brangių malonumų? Toliau iš pasakojimo aiškėja, kad tiems „seniams“ dar iki penkiasdešimtmečio toli šaukia. Tai ko piktinatės, sakau, jie dar jauni žmonės, o vaikai jau užauginti, išmokslinti, turi rankas, kojas, užsidirbs ir jie tokioms atostogoms. Ne šiemet, tai vėliau. Tačiau pašnekovė nenori nieko girdėti ir pavyzdžiu kelia save: ji, pardavusi paveldėtus miškus, visus pinigus atidavė anūkėms. Tik laidotuvėms truputį pasilikusi. Sau ne tik sotesnio kąsnio neperkanti, bet ir stipresnės elektros lemputės. Taip ir šnekamės prieblandoje, mirksint dvidešimt penkių vatų taupiajai lempelei. Ir šviesa, ir nuotaika kaip šermeninėje...

Daugelis tėvų ir senelių mėgsta kartoti: vaikai turi gyventi geriau, negu gyvenome mes. Prieš keletą dešimtmečių, atėjus svečių, mažamečių vaikų net nesodino prie bendro stalo. Ir kėdžių trūksta, ir nugirs pypliai, ko nereikia. Dabartiniai tėvai ir seneliai iš kailio neriasi, kad vaikui nieko netrūktų – nei dėmesio, nei daiktų.

Šiandien atžalų lepinimas išplitęs po visus visuomenės sluoksnius, teigia psichologai. Netgi kukliai gyvenančios šeimos, išskyrus tas, kurios vaikais apskritai nesirūpina, iš paskutiniųjų stengiasi, kad tik jų sūnus ar dukra pritaptų prie savo bendraamžių gyvenimo stiliaus. Pradinuką viena auginanti išsiskyrusi mama sako: aš sausą duoną valgysiu, bet viską padarysiu, kad jam nieko netrūktų. Kambaryje stovi treniruoklis, kompiuteris, net vaikišką keturratį motociklą moteris sūneliui nupirko. O iš kitos mamos girdžiu: negaliu nepirkti vaikui naujo telefono ar grotuvo, nes jis patiria iš aplinkos milžinišką spaudimą. Neturės daiktų, kuriuos turi kiti, bendraamžiai užkapos patyčiomis kaip baltą varną...

Brangiai kainuojanti motinystė ir tėvystė reiškia, kad jau skiname kapitalizmo dvidešimtmečio vaisius. Su visais vartotojiškos visuomenės pliusais ir minusais. Vaikus auginti išties tapo labai brangu, nes tėvai jiems perka daugybę daiktų, kurių asortimentas, kiekis ir vertė dažniausiai priklauso ne nuo realių poreikių. Pirkinius diktuoja aplinka ir vis valdingiau žmonėmis, ypač jaunais, manipuliuojanti reklama: gyvenk čia ir dabar, turėk ir tapsi laimingas. Daugelį prekių skatinama įsigyti vien dėl to, kad tai jau padarė kiti bendraamžiai. O kur dar toks užsienio madų žurnalų išradimas, jau pasiekęs ir Lietuvą, kaip sezono „must have“ (privalai turėti) sąrašas?.. Jame išvardyti bateliai, rankinės, drabužiai būtinai bus kitokių spalvų ir fasonų nei pernai. Nes kaipgi be to suktųsi gigantiška vartojimo mašina, kurios sraigteliais virstame?...

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)