2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Arnoldas Aleksandravičius: Žiniasklaidos prielipa

"Ūkininko patarėjas"

arn__II.jpg„Nekomentuosiu, nes spaudos neskaitau“, - dar 2010 m. vasario pabaigoje glaustai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie žiniasklaidos minimus kandidatus į Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus postą. Premjeras Andrius Kubilius labiausiai mėgsta ir dažniausiai atsiverčia britų verslo dienraštį „Financial Times”. Bet tai netrukdo šiems ir smulkesniems Lietuvos politikos veikėjams tvirtinti, kad tautiška žiniasklaida neįdomi, susmulkėjusi, provinciali, paskendusi vietiniuose skandaluose, tuščiai priekabi, nepastebinti ir nesugebanti skvarbiai išnagrinėti svarbiausių pasaulio įvykių.

Antra vertus, tarsi griuvinėjantis Libijos lyderis Muamaras Kadafis, įsikalęs į galvą savo Trečiąją pasaulinę (po kapitalizmo ir komunizmo) teoriją, absoliuti dauguma Lietuvos žiniasklaidininkų įsitikinę, kad „doras žurnalistas visuomet turi negailestingai kalti prie gėdos stulpo valdžią, kokia ji bebūtų, nes valdžia visada stengiasi žurnalistą nupirkti arba užčiaupti”. Galbūt ir dėl šios amžinos priešpriešos Lietuvoje žiniasklaidai taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra bene didžiausias Europos Sąjungoje (21 proc.), nors ES „norma” – 5-7 proc., o Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys spaudos apskritai neapkrauna PVM. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) tvirtina, kad pastarieji metai „itin skaudžiai smogė žiniasklaidai”. Anot LŽS almanacho „Žurnalistika 2009” , 2009 m. Lietuvoje buvo spausdinami 297 pavadinimų laikraščiai (30 mažiau nei paskutiniaisiais ikikriziniais 2008-aisiais metais) ir 493 žurnalai (penkiais daugiau nei 2008-aisiais!). Todėl neatmestina prielaida, kad žiniasklaidą smaugia ne tik sunkmetis, kerštinga valdžia, bet ir perprodukcijos krizė: nedidelėje Lietuvoje jau nebėra kam skaityti tokios gausios, margaplunksnės, tačiau iš esmės vienodai nuobodžios spaudos. Paskutiniaisiais metais iki Atgimimo (1987-aisiais), kaip nurodė Lietuvos knygų rūmų biuletenis „Lietuvos spaudos statistika”, sovietų Lietuvoje buvo leidžiami tik 140 laikraščių ir 32 žurnalai. O juk tada spauda tekainavo kelis simboliškus variokus ir apie jokius pridėtinės vertės mokesčius valdiškų (kitokių nebuvo) laikraščių redaktoriai net nesuko galvos.

Specialistai teigia , kad rašytinei žiniasklaidai atsirado ir „natūralus”, „pažangesnis” varžovas – internetas. Na, JAV ir pasaulio kino pramonės centras Holivudas taip pat turi „konkurentą” – indišką „sapnų fabriką” Bolivudą. Jeigu mūsų laikraščių (jau ne visų) redakcijos iš įpročio dar neatsižada gimtosios kalbos jausmo, profesionalūs žurnalistai, rašydami straipsnius, stengiasi laikytis taisyklingų, lietuviškų sakinių konstrukcijų, tai Lietuvos interneto svetainėms, „vartams” tokios sąvokos apskritai nežinomos.

Prieš 3 metus Lietuvos kultūros politikos instituto vadovas, Kultūros kongreso tarybos narys Antanas Staponkus privertė pašiurpti Lietuvos žurnalistų draugijos suvažiavimo dalyvius, atskleidęs visą Lietuvos elektroninės žiniasklaidos nuosmukio gelmę: talentingi žurnalistai išvaromi iš visuomeninės televizijos, TV laidos - perkamos ir parduodamos, dvasiniai, žmogų pakylėjantys dalykai televizijoje beveik neaptariami, bet užtat Kultūros ministerija rodo didelį dėmesį „elitiniam menui”: finansuoja Šiuolaikinio meno centro rengiamas, žiniasklaidos noriai reklamuojamas „parodas”, kuriose „menininkai” šlapinasi ir geria šlapimą, demonstruoja dramblio išmatas ir muilo gabalėlius, „pavogtus iš pasaulio tualetų” (taip skelbė užrašai po „eksponatais”).

Reiklesni skaitytojai seniai nebepasitiki iš konteksto išplėštomis lietuviškosios „elitinės” žiniasklaidos interpretacijomis (atrajojimais) ir stengiasi ieškoti tikrųjų šaltinių. 2010 m. lapkričio 22 d. vienas „didysis”, labai tėvynę mylintis Lietuvos laikraštis išspausdino rėksmingą straipsnį „Lietuva – tik iliuzija?” Anot straipsnio autorės, Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompėjis (Herman van Rompuy), kalbėdamas Berlyno sienos griūties 21-ųjų metinių proga, esą pareiškęs, kad „nacionalinių valstybių era jau baigėsi, o šalių savarankiškumas globaliame pasaulyje yra tik „iliuzija” ir „melas”. Iš tiesų H. van Rompėjis kalbėjo visiškai kitaip:„Kiekvienoje ES šalyje yra žmonių, manančių, kad jų šalis sugebėtų pati viena išgyventi globaliame pasaulyje. Tai net ne iliuzija, bet paprasčiausias melas“. Be to, H.van Rompėjis taikliai apibendrino: šiandieniniams agresyviems „tautininkams” būdingas ne kilnus pasididžiavimas savo tapatybe, bet apgailėtinas polinkis niekinti kitas tautas. Įdomiausia, kad, superpatriotiško laikraščio pakalbinti, Europos prezidentą vieningai pasmerkė Seimo nariai Algis Čaplikas, Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius, Vidmantas Žiemelis, Vytautas Gapšys. Ir tik vieninteliam Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Jurgiui Razmai užteko nuovokos atsakyti žurnalistei: „Nežinau, ar teisingai perteikti Europos Sąjungos prezidento žodžiai. Nesu gavęs H. van Rompėjo kalbos teksto, todėl nenorėčiau aptarinėti nuogirdų.”

1996 m. sukurtos JAV komedijos „Prielipa” („The Cable Guy”) veikėjas, vienišas TV meistras (jį vaidino garsus komikas Džimas Keris (Jim Carrey) labai susidraugavo su vienu savo klientu, nelegaliai prijungė jo televizorių prie mokamų kabelinių TV kanalų. Tačiau netrukus klientui „draugystė“ smarkiai apkarto – TV remontininkas užsakė naujajam pažįstamam... prostitutę, surengė jo namuose siautulingą vakarėlį. Kai po tokių „išdaigų“ draugystei atėjo galas, įsiutęs TV meistras pradėjo persekioti buvusį klientą ir jo mylimąją, pavertė jų gyvenimą pragaru.

Lai Lietuvos žiniasklaida būna ne prielipa, o nuoširdi visuomenės draugė. Mandagi patarėja. Tada ji bus laukiama viešnia visuose namuose. Net jeigu už vizitą ir tektų brangiau sumokėti.

 

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)