2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

„Nemunas“: Kultūrinis Kaunas iš toli ir iš arti

1. "Miestui reikia parodinės erdvės"

Paroda_1_II__2_.jpgKultūros diena pasaulyje minima siekiant išsaugoti kultūros vertybes, lengvai nykstančias istorijos kataklizmų akivaizdoje. Tačiau ne vien laiko iššūkiai naikina tai, kas yra arba gali būti sukurta. Paprasčiausi kasdieniai nesklandumai ir trukdžiai, nesusikalbėjimas ir nenorėjimas išgirsti neleidžia skleistis tam, be ko gyventi daug sunkiau, o gal visai neįmanoma. Kultūros ir menininkų padėtis šiandienos Lietuvoje ir Kaune nėra gera, todėl Kultūros diena – ne tik šventė, bet ir signalas. Kartais gal net pagalbos šauksmas.

Kiekvieno menininkų cecho šventės taip pat kasmet minimos pasauliniame kontekste. Vienų – linksmai, kitų – rimčiau, bet nėra nieko svarbesnio už galimybę susitikti ir pažinti šalia esantįjį. Kultūros diena suburia menininkus, dažnai išsibarsčiusius ir nesusirenkančius pasikalbėti. O pamatyti bendrą kontekstą ir jo fone įvertinti savo darbus – labai svarbu. Todėl „Nemunas“ pakvietė visų Kauno kūrybinių sąjungų vadovus aptarti tai, kas šiandien džiugina Kaune, kas jaudina ir teikia ateities vilčių.

Pokalbyje dalyvavo: Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dainius Šarakauskas, Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaitys, Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, Kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Zita Bružaitė, Teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis, Žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis.

„Nemunas“: Pradėkime nuo to, kaip kiekvienas jūsų mato Kauną. Keliais sakiniais nusakykite, koks, jūsų manymu, yra miesto kultūrinis įvaizdis. Tarkime, viliojate kokį nors svečią atvažiuoti į krepšinio čempionatą, kuo dar, be sporto, būtų galima jį sužavėti?

G.Vaitys_II.jpgDailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas VAITYS: Svarstau, ką su kuo lyginti... Anksčiau Paveikslų, M. Žilinsko galerijų ir M. K. Čiurlionio muziejaus ekspozicijų salės buvo pagrindiniai kultūrinio miesto gyvenimo traukos centrai, kuriuos žinojo ir atvažiavę užsieniečiai, ir dailininkai, ir menu besidomintys žmonės. Jos sudarė savotišką trikampį, kurį apėjus buvo galima atrasti, kas šiuo metu kuriama, ir tai, kas jau tapo istorija, pamatyti, kuo mieste gyvenama. Vėliau Paveikslų galerija lyg ir prigeso, jos veikla pradėjo šlubuoti. Iniciatyvos ėmėsi mažosios galerijos.

Dailininkų sąjungos pastangomis išlaikoma galerija nepakelia viso meninės raiškos krūvio, kurį potencialiai galėtų duoti Kaunas. Ko gero, net mieste gyvenančių puikių autorių negalime tinkamai pristatyti. Be abejo, mažos erdvės atlieka lokalinę meno sklaidos funkciją, bet aš pasigendu esminio pristatymo. Kalbėjome apie tai su miesto valdžia, išsakėme problemas, tačiau tuo pokalbis ir baigėsi. Kai kurie menininkai labai kuklūs, todėl prisistatant visuomenei jiems būtina pagalba. Miestui reikia parodinės erdvės, kurioje vienu metu vyktų kelios parodos, atsiskleistų visa – ir pradedančiųjų, ir profesionalų kūryba. Dabar viskas išsisklaidę po mažesnes parodėles, sunku aprėpti įvykių visumą.

„Nemunas“: Pagrindinės miesto galerijos veikla prigeso. Kodėl?

G. Vaitys: Galbūt dėl sunkios ekonominės situacijos. Be to, Paveikslų galerija nepavaldi miestui. Mes neturime savo galerijos kaip Klaipėda – ten yra savi Parodų rūmai. Paveikslų galerija lyg ir buvo prestižinis traukos taškas – čia atėjusio žmogaus laukdavo įvairi pasiūla. Taip, galerijoje yra didžioji salė, kurioje rengiamos solidžios parodos, tačiau būtų gerai panaudoti ne tik ją, bet ir visą pastatą, kaip buvo anksčiau. Mažai galerijai surengti prestižinį renginį labai sudėtinga, nors tokių bandymų esama. Tačiau kartais didelės parodos tiesiog nesutalpinamos esamose erdvėse. Prestižinės parodų erdvės miestas tikrai pasigenda. Ją lyg ir planuojama įrengti baigiamuose statyti Sporto rūmuose. Tačiau šio pastato paskirtis visiškai kita, todėl parodoms skirtos erdvės čia bus kaip apendicitas, prielipa.

Museums_and_Galleries_2_II.jpgTai, kad Paveikslų galerija neatgaivinama, rodo, jog muziejaus vadovo ir miesto dialoge yra spraga. Muziejaus darbo pobūdis turėtų būti kitoks. Jame galėtų išsitekti keičiamos ekspozicijos, atskirų dešimtmečių kolekcijos, galėtų būti surinkti patys brandžiausi darbai, pristatoma istorija. Kartais trūksta ir informacijos. Atrodo, savaime aišku, kad Kaune yra M. K. Čiurlionio muziejus, tačiau pirmąsyk atvykęs užsienietis paskęsta pasiūlos gausoje. Turistams turėtų būti pateikiama informacija, kur galima pamatyti pačias rimčiausias parodas, reprezentuojančias ir Lietuvą, ir Kauną.

Dailininkų ir žurnalistų sąjungų nario Vladimiro Beresniovo piešiniai

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)