Tai banali kasdienė istorija, kokių pilni laikraščiai, trykšte trykšta televizijų, radijo eteris. Dviejų žvaigždžių – „seksualiausios Lietuvos moters“ bei „pažinčių portalo savininko ir dažno „svingerių“ vakarėlių svečio“ – holivudinių prašmatnių tuoktuvių ir skambių skyrybų; aklo pavydo priepuolių ir svaigių viešųjų bučinių fiestų; 15 tūkstančių kainavusių sužadėtuvių žiedų svaidymo pro automobilio langą iškilmių, paskui brangaus „daikčiuko“ ieškojimo po šiukšlyną detektyvų, gailiai žliumbiant…
Visa toji „muilo operetė“ baigiasi taip, kaip ir visos – „pamazgų“ pilstymu vienas kitam ant gražuolių galvų. Ir tiražuojama visuomenei, pradedant pirmaisiais solidžiais puslapiais. Žinoma, rašliavą iliustruojant „pusmetrinėmis“ pusnuogėmis nuotraukomis bei rodoma „pačiu geriausiu laiku programose“.
Bet įspūdingiausia toje seksualiausiųjų bei vakarėlių liūtų galeros sklaidoje yra leksika, liudijanti tiek bulvarinės žiniasklaidos požiūrį į savo publiką, tiek savivertės kompleksą. Antai ko verti teiginiai: „Visai Lietuvai girdint“; „Lietuva užgniaužusi kvapą stebėjo pasaką primenančią meilės istoriją“; „pribloškė pikantiškų istorijų mėgėjus“, „žiniasklaidos priemonės springdamos narpliojo detektyvą“; „viešai trimituojama reklaminė akcija“ ir t.t.
Šioje tiradoje išskirkime raktinius žodžius, kad būtent „visa Lietuva“ užgniaužusi kvapą stebi (spokso, klauso), ką springdami didieji dienraščiai ir pavartės televizijos bei kai kurios radijo stotys atkakliai bruka…
Drįstame abejoti, ar iš tiesų visa Lietuva tokia?
Antai kitas dienraštis kalbina tuos pačius lietuvius – akademiką, dailininką, gydytoją, mokytoją ir kt. Ir dažniausiai girdime: komercinių laidų nežiūriu, radijo plepalynės, žvengimo neklausau, šou sensacijų neskaitau…
Ir nors šis neiginių srautas dar ne kultūros cunamis, bet kirba „liūdna“ nuojauta, jog (prie visos Lietuvos) iš tiesų artėja viešosios bulvarinės banalybės, šou industrijos bei spindinčio visuotino žvaigždyno saulėlydis.
Vladimiro Beresniovo piešinys „TV sraigė”
