2019 m. gegužės 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Apie politinę A.Ručienės ir A.Kupčinsko sueitį

Arūnas DAMBRAUSKAS

                                                                                                                                                               2011-ųjų balandžio viduryje Dambras_II.jpgKauną sukrėtė žiaurių politinių žmogžudysčių serija. Per trumpą laikotarpį susidorotasu trimis merais. Pirmąja auka, kaip žinoma, tapo Visvaldas Matijošaitis. Kovo pradžioje jis visai Lietuvai paskelbė, kad pasitraukia iš verslo ir rengiasi sėsti į Kauno mero kėdę. Iš karto kilo baisi sumaištis, grasinanti virsti griausminga politine audra.

Kai plykstelėja konfliktas, iš pradžių dažniausiai vyksta apsikeitimas kandžiomis replikomis, tūžmingais šūksniais, kraugeriškais žvilgsniais, paskui pereinama prie veiksmų. Dažniausiai smurtinių. Šiuo atveju taip ir atsitiko. Vos tik sužinojęs, kad V.Matijošaitis gali tapti meru, pirmasis nesusivaldė A.Kupčinskas ir išvadino V.Matijošaičio kompaniją krabų koalicija. Tačiau šiuo išpuoliu viskas nesibaigė. Netikėtai lyg iš po žemių išnirusi Aušra Ručienė iš brangaus rankinuko išsitraukė peilį ir įsmeigė jį V.Matijošaičio nugarą. "Išdavystė!" – suriko nelaimingasis, garsiai sudejavo, paaimanavo, tačiau elgėsi vyriškai: pernelyg nedemonstruodamas nuoskaudų V.Matijošaitis sėdo į maseratį ir išvyko gydytis žaizdų į netoliese esančią Vičiūnų sanatoriją.

Šis neramus laikotarpis įdomus tuo, kad užsimezgė intymiai švelnūs politiniai santykiai tarp A.Ručienės ir A.Kupčinsko. Greičiausiai tai buvo gilus dvasinio pobūdžio ryšys, nes A.Kupčinskas nuolat pabrėždavo vertybines tokios bendrystės sąsajas, nors tai įrodyti buvo beveik nebeįmanoma. Visi negeranoriškai buvo įsitikinę, kad ši politinė sueitis – didelė nuodėmė. Tačiau nekreipdami dėmesio į apkalbas, susikabinę už rankų ir susiglaudę A.Ručienė su A.Kupčinsku kartu patraukė tik jiems vieniems regimos politinės Aušros link. Visi aplinkui švilpė, trypė kojomis, bet porelė buvo tarsi užkerėta.

A.Kupčinsko ir A.Ručienės politinių vestuvių iškilmės turėjo įvykti balandžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės salėje. Paskirtą valandą susirinko visi kilmingi dvariškiai, būriai žurnalistų, o tūkstančiai miestiečių, susėdę prie radijo imtuvų, kompiuterių ir TV ekranų nekantriai laukė iškilmių transliacijos. Visi žinojo, kad A.Kupčinskas savo išrinktajai pažadėjo Kauno karalienės karūną ir bent jau pusę Kauno karalystės.

Tad visiškai suprantama, jog A.Ručienė labai išsipustė ir nekantriai laukė pažado išsipildymo. Tačiau numatytą ceremoniją krauju aptaškė Kauno karalystės didikų intrigos. Kauno miesto savivaldybės iškilmių menėje netikėtai iš salės gilumos iššoko grafas Rimantas Mikaitis. Jo rankose išdavikiškai sublizgėjo peilio ašmenys. Šiaip jau pabrėžtinai korektiškas, kultūringas, atvirų konfliktų vengiantis vyras šį kartą buvo nusiteikęs itin kovingai. "Durk jai, durk", – pasigirdo azartiškas, tačiau apdairiai prislopintas šerifo Stanislovo Buškevičiaus balsas. R.Mikaitis taip ir padarė.

"Mikai, ką darai?" – nustebęs sušuko A.Kupčinskas. "Atleisk, Andriau. Perspėjau, brol, kad nesusidėtum su ta advokate", – tepasakė R.Mikaitis ir tuo pačiu peiliu smeigė A.Kupčinskui. Taip tragiškai baigėsi A.Kupčinsko ir A.Ručienės politinės sueities istorija.

Tačiau šiame Kauno politiniame trileryje tašką padėti dar ankstoka. Visi akivaizdžiai pamatė, kad politika – tai prekiautojų mugė, kurioje apstu veidmainystės, cinizmo, absoliutaus vertybinio nihilizmo ir kad tokios mugės eiga – nenuspėjama. Kauno kino studijos įkūrimu besidžiaugiantis vicemeras S.Buškevičius pradžiai jau turi neblogą žaliavą dramatiškam siužetui apie nelaimingą ir tragišką politinę meilę.

Nuotraukoje: "Kauno dienos" žurnalistas, LŽS narys Arūnas Dambrauskas

                                                             Evaldo Butkevičiaus nuotr.

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)