2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistai geriau informuoja žmones negu valdžia

Mykolas DRUNGA, Lietuvos radijas

 

Drunga_II.jpgŠįkart keli balsai apie žmonių informavimą ir žurnalistų darbą. Štai Steve`as Inskeepas, vienas JAV visuomeninio radijo NPR ryto laidos vedėjų, dienraštyje „Wall Street Journal“ kovo 24-ąją rašė, kad tą dieną, kai radijo generalinė direktorė Vivian Schiller buvo atleista iš pareigų, jis pats dirbo Kaire ir pranešinėjo apie poslinkius Egipte.

Vakarieniaudamas su kitais Kairo biuro darbuotojais, jis su jais aptarinėjo ne tai, kas dedasi visuomeninio transliuotojo būstinėje Vašingtone, o tai, kaip būtų galima kaimyninėje Libijoje dirbančius kolegas aprūpinti apsauginėmis liemenėmis. Ir jei Amerikoje dirbantys visuomeninio transliuotojo žurnalistai užsiiminėjo vidaus kivirčais ir tuo, kaip išlaikyti biudžetinę paramą, tai arabų pasaulyje dirbantieji pranešinėjo apie Musulmonų broliją ir kitus arabų sukilimuose dalyvaujančius veikėjus.

„Įsivaizduok, kad esi Lourdes`a Garcia-Navarro, vos tik sukilimui prasidėjus viena iš pirmųjų į Libiją atvykusių reporterių. Tau reikia žinoti, ar sukilėliai pasistūmėjo į priekį. Vienintelis būdas tai nustatyti yra važiuoti fronto linijų link, kol aplink tave sproginėjantys artilerijos sviediniai parodo, kad ne, dar nepasistūmėjo į priekį. Tada tu sprendi, kaip sugrįžti gyvai ar gyvam. Po to bandai pailsėti, nes rytoj darysi tą patį“.

Taip rašė Steve`as Inskeepas Volstryto dienraštyje ir tada, remdamasis savo pastebėjimais Amerikoje ir kelionėse po pasaulį, paaiškino, jog visuomeninio radijo NPR klausosi visokių politinių pažiūrų klausytojai. Todėl nereiktų visuomeniniam transliuotojui sumažinti valstybinio finansavimo dėl to, kad jis neva per kairiai liberalus.

„Praėusią savaitę Egipte vienas jaunuolis man pasakė, – tęsė St. Inskeepas, – jog jam taip patinka mano kolegos Roberto Krulwichiaus charakeringai individualūs reportažai, kad jis planuoja juos versti į arabų kalbą.

Dešinieji klausytojai mūsų įvairialypėje auditorijoje mums duoda žinoti, kada su mūsų pranešimais nesutinka. Tai daro ir kairieji, kurie ilgai jau siuntinėja man žinutes, kad aš, girdi, per konservatyvus. Dauguma klausytojų supranta, kad visi mes bandom suvokti pasaulį kartu, ramiai ir sąžiningai, tarpusavio pagarbos atmosferoje.

Amerikos visuomeninio transliuotojo auditorija didėja, nes amerikiečiai nori daugiau negu tik tulžimi besispjaudančių politinių išpuolių. Jie nori naujienų.

Pagalvokite dar kartą apie mano kolegas Libijoje, kurie žengia pirmyn, kad tarp sprogstančių sviedinių liudytų tikrovę. Ar tai socialdemokratiška, liberalu ar konservatyvu? Gal nei tas, nei anas, nei trečias. Tai tik sąžininga ir garbinga pastanga laikyti amerikiečius informuotus, – baigė savo straipsnį dienraštyje „Wall Street Journal“ Jungtinių Valstijų nacionalinio radijo žurnalistas Steve`as Inskeepas.

Ne žurnalistams, o politiniams pareigūnams reikia smarkiai papriekaištauti Fukušimos atominės elektrinės atveju, – pirmadienį rašė Vokietijos laikraščio „Kölner Stadt-Anzeiger“ redaktoriai. O būtent dėl to, kad „elektrinėje tvyrančio chaoso jau nebegalima nuo gyventojų nuslėpti. Vyriausybė įspėja nekelti panikos, tačiau jau seniai neaišku, kiek už jos raminančių pranešimų slypi nepakankamas padėties įvertinimas ar tiesiog nežinojimas.

Net jeigu Fukušima ir neskelbia gongo paskutinio atominės energijos amžiaus etapo pradžiai, dera mažų mažiausiai iš pat pagrindų atnaujinti visus saugumo standartus ir krizės planus – ir tai su šimtaprocentiniu atvirumu ir visuomenės žinia“.

O Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ pasipiktinęs, kad „tuo metu, kai jėgainę valdanti firma „Tepco“ pranešė apie mirtiną radiacijos išsiveržimą ir paskutinieji darbininkai galvotrūkčiais spruko iš pavojaus zonos aplink elektrinę, Japonijos vyriausybė šnekėjo apie stabilią situaciją.

Tai neįtikėtinas elgesys. Ne tik japonai, bet ir visi kiti pasaulyje turi teisę į patikimą informaciją. Černobylio katastrofa prieš 25-erius metus turėjo baisių padarinių dar ir dėl to, kad likęs pasaulis negalėjo turėti jokio pasitikėjimo tuometinės Sovietų Sąjungos vyriausybės skleidžiamomis žiniomis.

Tam nevalia pasikartoti Japonijoje, bent šitą pamoką iš Černobylio jau reikėjo išmokti“, – piktai rašė Osnabriuko laikraštis.

Drezdeno dienraštis „Dresdner Neueste Nachrichten“ prabilo kaip pranašas: „Japonija yra visur. Net ten, kur priežiūros ir remontavimo protokolai neklastojami, kur esama griežtų planų avarijos atveju, kur gerai veikia apsauga nuo katastrofų – yra toks trukdys, kaip žmogus, kurio negalima pataisyti iki klaidų nebuvimo.

Jeigu apie naudojimąsi branduolių skilimu pradėsime galvoti nuo pabaigos, tai po Fukušimos katastrofos ten matysime dunksnojant ne tariamai švarią energiją, bet nekontroliuojamą katastrofą“.

Taip grėsmingai prabilo Drezdeno dienraštis, ir tiek šįkart Vakarų spaudos apžvalgos.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per Lietuvos radiją

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)