Arūnas Dambrauskas. Moteris su adata. Neįtikėtina

Ne per seniausiai teko kalbėtis su audėja Domicele Banevičiene, kuri yra nuaudusi aukštaitės nuometą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Viso pokalbio metu ji nepaleido iš rankos adatos su siūlu. Panašiai kaip daugelis nepaleidžia iš rankų mobilaus telefono.

Žiūrėjai ir stebėjausi: moteris su adata – kažkas neįprasto. Miela ir netgi egzotiška. Moteris įpratome matyti su cigarete, kavos puodeliu ar šampano taure rankose. Ir nepasakysi, kad tai joms visiškai netinka. Tačiau taip pat yra tekę matyti moteris ne tik su šampano taure, bet ir su alaus „pūsle“ po pažastimi.

Tačiau nesąžininga būtų tvirtinti, kad išmetusios iš rankų adatas moterys būtinai griebiasi kažkokių nerimtų ir menkų objektų. Įtikinantys pavyzdžiai rodo, kad jos pastveria ir tokių dalykų, kurie įkandami nedaugeliui vyrų.

Kaip antai Rasa Juknevičienė savo rankose laiko visas Lietuvos karines pajėgas. Irena Degutienė nagan paėmusi visą Seimą.

Panelės Ingridos Šimonytės rankose – Lietuvos finansų portfelis, kuriame – milijardai litų.

O štai Dalia Grybauskaitė savo rankose laiko galbūt net visos Lietuvos likimą. Praėjusios vasaros pabaigoje, kai premjeras Andrius Kubilius atostogavo, ir jo pereigos laikinai buvo patikėtos finansų ministrei, visos valdžios galios buvo sutelktos moterų rankose.

Argi šiais laikais moteris, į rankas reguliariai paimanti adatą gali pasiekti ką nors reikšminga? Kai kurios moterims adatos reikalingos nebent tam, ,kad galėtų įdurti į kokia nors skaudžia vietą vyrų giminei. Nemenka dailiosios lyties atstovių vietoj adatos savo rankose yra linkusios laikyti vyrus ir jų likimus.

Kartais tos rankos vyrams verda cepelinus, įpila alučio ir panašiai. Tuomet tie vyrai tampa tikri Lietuvos galiūnai: pilvai – kaip puntukai, pirštai – kaip riebios dešrelės, skruostai – kaip lietiniai, akys – kaip kiaušiniai. Nenuostabu, kad tokie galiūnai miršta anksčiau už savo moteris, todėl ir galima išgirsti posakį, kad moterys savo rankose laiko ne tik vyrus, bet ir jų sveikatą bei likimus.

Tačiau nuolat daugėja moterų, kurios visam laikui iš savo rankų išmetė ne tik adatas, bet ir tuos mielus įnagius, kuriais gaminami cepelinai ir kiti skanėstai. Vyrai, regis, su tuo susitaikė ir vis dažniau po darbo grįždami namo, savarankiškai nusiperka kokių nors šaldytų koldūnų arba „šarina“ namuose po šaldytuvus ir spinteles, ieškodami apgailėtinų maisto likučių. O tuo metu moterys ramiausiai sau maigo kompiuterių klaviatūras, mobiliuosius telefonus, sukioja automobilių vairus ir mikliai žongliruoja lūpdažiais ir kitais joms labai svarbiais įnagiais.

Dar ne taip seniai vyrai tokio moterų elgesio netoleravo ir didžiai jį smerkė. Vienas giminaitis pasakojo, kaip kartą jis įtūžo dėl savo žmonos nerūpestingumo.

„Grįžtu kartą , blyn, iš darbo labai pavargęs, jau sėsiu vakarieniauti, žiūriu, blyn, ant stalo nieko nėra. Apakau. Šaukiu žmona. O ji, blyn, pas kaimynę sėdi. Šnekučiuojasi moteriškės. Na, jomajo, aš joms užkūriau pirtelę. Kitą diena man pusryčiams cepelinus pagamino. Ir taip, blyn, visą savaitę“, -- pasakojo giminaitis.

Šiandien tokių vyrų beveik nebeliko. Kur dabar dingo tie pranokėjai? Alus nuplukdė? Prisimenu: kažkada būdavo sėdi moteris ir ado vyro kojines. Namuose – taika, ramybė, jaukumas. Dabar moterys tokiais niekais, kaip kojinių adymas, nebeužsiima. O jei moterų išdrįstumėm paprašyti išplauti panešiotas kojines, turbūt atsidurtumėme kokio nors gudraus šiuolaikinės teisės specialisto kabinete. Gerai, kad dabar turguje yra pigių kojinių. Jei tokių nebūtų, vyrams tektų vaikščioti baisiomis, jų orumą menkinančiomis kojinėmis.

Net gražių moterų šypsenos šiais laikais nelabai guodžia. Kartais pasidaro visiškai nebeaišku paprasčiausioje situacijoje – kai vyrui nusišypso mergina. Ką tai galėtų reikšti?

Ką moterys veikia, kai neado kojinių ir negamina cepelinų. Kai kurios jų mokosi. Tyrimų duomenimis šiais laikais aukštojo išsilavinimo siekia daugiau moterų nei vyrų. Tai reiškia, kad ateityje jos išlaikys šeima ir tai dar labiau smukdys vyrų autoritetą.

Nuosekliai mažėja vyrų orumą maitinančių šaltinių. Net ir futbolą moterys išmoko gerai žaisti. Labai ilgai tai buvo viena iš nedaugelio tikrai vyriškų sporto šakų. Dar maždaug kelis dešimtmečius futbolo žaidžiančia moterys atrodė karikatūriškai ir vyrai tokio žaidimo eidavo pasižiūrėti kaip cirko. Dabar jau

Vyrai gali nugrimzti į gilią depresiją. Gal iš jos ištrauktų moterų grožis, žavesys ir kitos tik moterims būdingos subtilybės.

Moterys yra lankstesnės, jos geriau prisitaikė prie kapitalistinės santvarkos – yra labiau išsilavinusios, ilgiau gyvena. Jei taip bus ir toliau, gali padaugėti vyrų savižudybių.

Staigus perėjimas į kapitalistinę ekonomiką iškėlė finansinę sėkmę kaip svarbiausią vyro vertybę. Tačiau dėl ekonominės krizės tokios ambicijos tapo dar sunkiau įgyvendinamos. Vyrai patiria spaudimą. Ir jei jie negali atitikti tų standartų, puola į depresiją, užuovėjos ieško alkoholyje ir lošimo namuose.

Moterys yra atsparesnės beviltiškoms situacijoms. Užpuolus depresijai jos drąsiau ir dažniau kreipias psichologinės pagalbos.

Nemažai vyrų iki šiol linkę manyti, kad moterys yra jų padėjėjos, tačiau vis dažniau jos tampa direktorėmis.

Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešinys "Kojos"