Kodėl estai nežiūri Suomijos televizijos, o jų valstybinė TV yra objektyviausia?

Vidas MAČIULIS, LRTK narys

rtk_II.jpgKovo antrąją Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) iniciatyva Vilniuje įvyko trijų Baltijos šalių audiovizualinę rinką reguliuojančių institucijų kasmetinė konferencija. Lietuvos radijos ir televizijos komisijos pakviesti konferencijoje dalyvavo Latvijos elektroninės žiniasklaidos tarybos, Estijos kultūros ministerijos, Estijos visuomeninio transliuotojų tarybos bei Lietuvos Kultūros ministerijos atstovai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas bei LRTK nariai.

Dalykiškos konferencijos metu buvo aptartos Europos sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, kurias visos trys Baltijos valstybės įtraukė į savo nacionalinius įstatymus. Dikusijos moderatorius, LRTK direktorius Nerijus Maliukevičius pažymėjo, kad visos trys Baltijos šalys turi kuo pasidžiaugti, tačiau ir visų problemos panašios. Tai ypač atsiskleidė svarstant televizijos internetu ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų (video-on-demand) bei televizijos programų rėmimo, prekių rodymo ir reklamos reglamentavimo klausimus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, rašytojas Jonas Liniauskas akcentavo, kad nedidelių valstybių audiovizualinės rinkos yra labai panašios, todėl tokie trišaliai reguliuojančių institucijų atstovų susitikimai yra ypač produktyvūs ir labai naudingi priimant sprendimus savo šalyse. Pavyzdžiui, Rusijoje rengiamų ir Baltijos šalyse retransliuojamų programų reguliavimo ypatumai.

Europoje daug televizijos kanalų, kuriuos visi mato, bet neaišku, kuri valstybė išdavė licenciją jų rodymui. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje viską sprendžia TV operatoriai.

Tik pagal NTV , RTV ar PBK reklamas, tiksliau, kokia kalba jos transliuojamos, galima spręsti, kuri šalis išdavė licenciją. Lietuvoje tik Pirmasis Baltijos kanalas transliuoja reklamas lietuvių kalba ir nepažeidžia mūsų šalyje priimtų reikalavimų, kurių kitos Rusijos televizijos gali ir nepaisyti. Todėl konferencijos dalyviai kalbėjo apie būtinumą Baltijos šalyse sukurti vieningą informacinę bazę.

Buvo aptartas skaitmeninės antžeminės televizijos įdiegimas Latvijoje ir Estijoje bei tam pasiruošimas Lietuvoje. Konferencijos tema „Lyginamoji Baltijos šalių visuomeninio transliuotojo analizė ir jo tolesnė raida“ susilaukė ypač aktyvios ir dalykiškos diskusijos. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius pažymėjo, kad LRT iki šiol neturėjo valstybinės strategijos, o visuomeninė Taryba tik tvirtindavo Lietuvos radijo ir televizijos administracijos gautas lėšas bei jų paskirstymą atskiroms laidoms. Dabar pati Taryba sieks iš valstybės reikalauti kuo daugiau lėšų. Dėl to bus paruoštas LRT „Strateginis planas“ 5 metams. Ir Latvijoje labai aktualūs visuomeninio transliuotojo veiklos klausimai, ypač jo finansavimo bei radijo ir televizijos misijos įgyvendinimo problema.

Tik konferencijon Vilniun atvykęs Estijos visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Hagi Šein ir narys Andres Joesaar turėjo kuo pasidžiaugti. Jau seniai Estijos radijas ir televizija netransliuoja reklamos, nes visas lėšas (dvigubai daugiau nei Lietuvoje) darbui ir kūrybai skiria valstybė. Bet dėl to žmonių pasitikėjimas Estijos RTV ne tik nesumažėjo, bet išaugo ir yra didžiausias šioje šalyje. Žurnalistai pasiekė tokį profesionalumo lygį, kad nė vienas žiūrovas ar klausytojams net nepagalvoja, kad jie gali būti neobjektyvūs ar „nupirkti“. Ir kuo televizija gauna daugiau lėšų, tuo labiau didėja jos reitingas. Štai dėl ko Estijoje seniai niekas nežiūri Suomijos televizijų programų, kai sovietiniais laikais jos buvo pačios populiariausios!..Tikriausiai kolegos estai radijo ir televizijos žurnalistai svariai prisidėjo prie to, kad jų šalis pirmoji Baltijos šalyse įsivedė …eurą.

 Man, naujajam Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovui LRTK, pirmąkart teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos surengtoje konferencijoje, ir kuri, apskritai pirmąkart mano gyvenime, buvo tokia įdomi ir naudinga. Ir pats savęs klausiu, kada mūsų valstybės, kaip ir Latvijos vadovai mąstys ir dirbs taip, kaip jų kolegos Estijoje?

Nuotraukoje: LRTK surengtos konferencijos „Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimas Baltijos šalyse” dalyviai (antras iš kairės Jonas Liniauskas)

 

 

Panašūs straipsniai