2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Stasys Jokūbaitis: Grūstis prie vietos valdžios durų


jok_II.jpgNe, nesakykite, įdomiai gyvename. Vis keikiame susiriesdami savo išsirinktą valdžią, o patys į ją veržte veržiamės. Dar niekada mūsų istorijoje nebuvo tiek norinčiųjų patekti net į pačią žemiausią valdžios grandį – savivaldybių tarybas.

Tik pagalvokite, į gerą pusšimtį savivaldybių – net 16 tūkstančių kandidatų. Daugiau kaip trys rusiškos divizijos. Kitaip tariant, į vieną kėdę pretenduoja vidutiniškai po dvylika kandidatų. Kaip į kokią prestižinę aukštąją mokyklą.

Ir kas tik nesitaiko į tas kėdes savivaldybių tarybose. Net 300 milijonierių! 20 Seimo narių, 3 Europos Parlamento nariai! Daugiau kaip 200 praeityje teistų asmenų! Tiesa, jie prisipažino, kad stovėjo prieš teismą. Tačiau dar 323 nuslėpė savo teistumą ir dabar negailestingai yra braukiami ne tik iš kandidatų, bet daugelis ir iš partijos narių sąrašų.

Dėl tokių į vietos valdžią nusitaikiusių teistųjų žlugo net septyniolika kandidatų sąrašų. Vilniuje, Klaipėdoje ir Kauno rajone neliks Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos kandidatų. Kaune ir Prienuose subliuško kraštutinių kairiųjų – Socialistinio liaudines fronto viltys ten dalyvauti savivaldybės tarybų rinkimuose. Daugiau negu keista – Žemaičių partija neteks savo sąrašo Žemaitijos širdyje – Telšių rajone. Akmenės ir Kėdainių rajonuose nebeliks Lietuvos socialdemokratų sąjungos sąrašų.

Gausioje šiemetinėje kandidatų armijoje – 11 tūkstančių asmenų, kurie anksčiau nedalyvavo nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Tai – politikos naujokai, kurie užpildė ir partijų sąrašus, ir kandidatuoja savarankiškai. Vyriausioji rinkimų komisija jau paskelbė kandidatų į savivaldybių tarybas anketas. Paaiškėjo, kad dauguma kandidatų – penktą dešimtį įpusėję vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vedę ir iš užsienio kalbų mokantys tik rusų.

Dar viena šių rinkimų ypatybė – moterų kandidačių gausa. Paprastai jų būdavo iki trečdalio, o šįkart vos ne tiek pat, kiek vyrų.

Iš kur tas beatodairiškas veržimasis į menkoką savivaldybių valdžią, galima tik spėlioti. Gal kai kuriuos ten veja nedarbas, gal sumenkusios išmokos šeimoms? Gal noras po įvairių teistumų atsitiesti, parodyti, kad ankstesnis gyvenimas ir teismai buvo klaida? Bet ko tada į savivaldybių tarybas taip veržiasi milijonieriai, Europos Parlamento, Seimo nariai?

Su milijonieriais lyg ir aišku. Dažniausiai jie eina į savivaldybių tarybų rinkimus ne vargšais rūpintis, o sutvarkyti savo ir savo kompanionų reikalus. Atsidūrus vietos valdžioje tai palengvėtų. Kai kam galbūt maga paprasčiausiai pasirodyti, kad turi ne tik pinigų, bet ir valdžią, pasijusti gerbiamu, matomu žmogumi. Nuo senų senovės taip buvo ir tikriausiai čia niekas nepasikeitė. Šių žmonių patriotizmu savo miestą ar rajoną išvesti į tokias aukštumas, kaip savo verslą, suabejočiau. Nors, sako, pasaulyje visko būna. Tik gal rečiau Lietuvoje.

O kaip Europos Parlamento ir Seimo nariai, ko jie siekia įsiliedami į kovą dėl savivaldybių tarybų narių mandatų? Gal ir negražu taip sakyti, bet žodžių iš dainos neišmesi. Jų tikslas labai aiškus – apgauti rinkėjus, nes galima kirsti lažybų – nė vienas jų neatsisakys dabartinių savo mandatų ir savo algų (kelių tūstančių ar net keliasdešimties tūkstančių) ir neis dirbti į savivaldybių tarybas. Nebent lyg iš dangaus nukristų kokio nors Lietuvos didmiesčio mero kėdė. Bet tokių galimybių šiemet, atrodo, jiems nedaug.

Šie kandidatai – tik partinių sąrašų puošmenos rinkėjams privilioti, savotiški savo bendražygių sąrašo garvežiai. Vos patekę į savivaldybės tarybą jie, žinoma, tuoj pat praneš Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad atsisako tik ką iškovoto savivaldybės tarybos nario mandato ir toliau lieka europarlamentarais ar Seimo nariais. O jų laimėtas vietas savivaldybėse užims toliau, po jau išrinktųjų į tarybas partijų sąrašuose esantys kandidatai. Dažnai mažiai kam žinomi ir vertinami, nes būtų buvę sąrašo priekyje.

Kitaip kaip rinkėjų apgaudinėjimu to nepavadinsi. Tačiau tie politikai net nerausta. Juk tai daryti leidžia mūsų įstatymai, kurių keisti niekas net nesirengia. Laimei, kai kurios partijos visgi susigėdo ir rekomendavo savo bendražygiams taip neapgaudinėti rinkėjų. Tačiau, kaip dažnai būna mūsų partijose, pakluso ne visi. Tad šiuo atveju vienintelė išeitis rinkėjams – nebalsuoti už juos akivaizdžiai apgaudinėjančias partijas.

Apsispręsti šiemetiniuose rinkimuose žmonėms bus nelengva. Daug nepažįstamų veidų, margų, sunkiai nuspėjamų, dažnai su nelabai gražiomis biografi jomis asmenų. Tačiau apsispręsti vis dėlto reikės, kad paskui nesakytume: ir vėl išrinko ne tuos.

Nuotraukoje: Komentarų autorius, "Valstiečių laikraščio" vyr. redaktorius, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Stasys Jokūbaitis

                                                                              Ričardo Šaknio nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)