Produktyvus, nepralenkiamas žurnalistas, „Kaišiadorių aidų“ redaktorius Jonas Laurinavičius vien 2010 metais išleido net kelias knygas. Tarp jų kelionių įspūdžius „Nižnij Novgorode, Volgos ir Okos santakoje“ bei „Kaip gyvi, mano kurso draugai?“. Pastaroji – tai jau antrosios knygos, pasirodžiusios pernai tokio paties pavadinimo, tęsinys. Joje pasakojama apie studentus lituanistus, kurie į Vilniaus universitetą įstojo 1959 metais. Knygos iliustruotos studijų laikų ir šių dienų nuotraukomis.
Tačiau pro akis nepraslysta ir keturi J. Laurinavičiaus fotoalbumai, skirti Jonui Aisčiui atminti. Pats autorius sakosi: tai neprofesionalaus fotografo nuotraukos. Tas tiesa – į didelio meniškumo aukštumas jų neiškelsi. Tačiau fotoalbumų visuma (taip pat ir tekstai) unikalūs tuo, jog čia „įamžinti itin svarbūs Rumšiškių aistiados momentai“ – nuo J. Aisčio palaikų perkėlimo iš Vašingtono į gimtinę iki gausybės įsimintinų renginių, monumentinių simbolių įvietijimo bei įprasminimo, kurie glaudžiai siejasi su poeto asmenybe. Čia matome garbingos premijos laureatų, poeto artimųjų, rašytojų, aktorių, buvusių bičiulių, kraštiečių veidus. Daugelis jų jau iškeliavę Amžinybėn.
Nors iš viršelių žvelgia ta pati poeto fizionomija, vis dėlto fotoalbumai savo tematika skirtingi. Skirtingi ir pavadinimai. Imdami į rankas „Sugrįžimą į Rumšiškes“, jo turinį suvokiam be papildomų interpretacijų ir anotacijų. O fotoalbumas „Jonas Aistis ir Rumšiškės“ aprėpia keliolikos metų įvykius, susijusius su poeto atminimo pagerbimu ir įamžinimu gimtinėje: gyvenevietės centre pastatytas paminklinis poeto biustas (skulpt. V.Žuklys), atidarytas J. Aisčio muziejus, ant poeto kapo iškilo paminklas (skulpt. A. Kmieliauskas), įteiktos kelios literatūrinės premijos. Būta masinių susiėjimų, kalbų, smagios muzikos… Ir visur J. Laurinavičiaus suspėta, pažvelgta pro fotoaparato „akį“.
Ieškota įvairovės, gilesnių įžvalgų, personalizuoto kryptingumo. Todėl trečias fotoalbumas – „Pasižadėjusi tarnauti Poetui ir Rumšiškėms“ skirta Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei, poetei ir dešimtajai J. Aisčio premijos laureatei Aldonai Ruseckaitei. O ketvirtajame – „Tai gražiai skambėjo žodžiai“ – atsispindi 2010-jų metų premijos laureato poeto Justino Marcinkevičiaus pagerbimo akimirkos.
Aldona Ruseckaitė, vertindama J. Laurinavičiaus gražų triūsą, laiške be kita ko jam rašė: „Manau, jog sumanymas leisti tokius fotoalbumus yra puikus. Paprastai žurnalistai, fotografai sukaupia begalę nuotraukų ir jos guli stalčiuose, o jūs išleidžiate į gyvenimą, pradžiugindamas nuotraukų „herojus“. Kadangi Jūsų fotoalbumai susiję su J. Aisčiu – tai tuo pačiu parodote ir Poetui didelę pagarbą“. Pasakyta tai, kas dera pasakyti.
Nuotraukose: Kaišiadoriečio redaktoriaus, LŽS nario Jono Laurinavičiaus knygos, išleistos 2010 metais.
Vladimiro Beresniovo nuotr.
