Kažin ar net patys akyliausi kauniečiai vasario antrąją pastebėjo, kad jų mylimo penkiasdešimt penkerių metų dienraščio „Kauno diena” metrikoje parašyta:“Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė“. Nors visą 2011-ųjų sausį buvusioji šefė Žilvinė Petrauskaitė jau nedirbo (dabar ji Vilniuje leidžiamo žurnalo IQ darbuotoja), o jos pareigas ėjo Jūratė, bet apie tai nerašė net ir visus gandus surenkanti geltonoji spauda, ir oficialios informacinės priemonės tylėjo. Gal nepastebėjo ar nesitikėjo, kad rami, nepastebima J.Kuzmickaitė, pati visą mėnesį save išbandžiusi, bus vienuoliktąja nuo 1945 metų leidžiamo miesto dienraščio vadove.
Kitaip mąstė ir patį geriausią pasirinkimą po įvairių svarstymų padarė „Diena Media News“ vyriausiasis redaktorius žurnalistas Remigijus Jurgelaitis, anksčiau kelerius metus „Kauno dienoje“ drauge dirbęs su Jūrate Kuzmickaite. Todėl jis gerai žinojo, kad kolegė yra talentinga žurnalistė, dvidešimt metų paskyrusi vienintelei savo gyvenime redakcijai, bus puiki vadovė!
Tuo neabejoja ir viena pirmųjų Jūratę su naujomis pareigomis pasveikinusi buvusi „Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė Teklė Mačiulienė, kuri dar vadovaudama Kauno rajono laikraščiui parašė abiturientei J.Kuzmickaitei rekomendaciją studijuoti Vilniaus universitete žurnalistiką, paskui ją priėmė gamybinei praktikai. Dar po trejų metų T.Mačiulienė, jau miesto dienraščio redaktorė, parašė įsakymą skirti jaunąją kolegę, Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės absolventę „Kauno dienos“ korespondente. Tokiu pasirinkimu ji džiaugėsi, nes jaunoji kolegė pasižymėjo originaliomis temomis ir antraštėmis, taisyklinga literatūrine kalba. Dabar didžiuojasi ir tiki, kad mokinė praugs savo mokytojus.
Padrąsino, patarė ir neabejojo, kad žmona gali dirbti „Kauno dienos“ vyriausiąja, Jūratės vyras Edmundas Mališauskas, taip pat žurnalistas, ilgus metus sumaniai vadovavęs „Laikinosios sostinės“ redakcijai. Tikriausiai tokiam mamytės žingsniui neprieštaravo ir septyniolikametis sūnus Augustas ir mama medikė Danutė, kurios dabar mieliausias užsiėmimas – nuo ryto iki vakaro skaityti knygas ir , neabejojame , „Kauno dieną“. Tai, ko žurnalistiniame gyvenime pasiekė dukra, džiaugtųsi ir jos tėvelis Simonas Kuzmickas. Deja, dar 1973-aisiais jis tragiškai žuvo autoavarijoje…
Kulautuvos vidurinės mokyklos, kur buvo ir jos direktorius, lietuvių kalbos mokytojas Simonas Kuzmickas įkvėpė ir paskatino mane pasirinkti žurnalisto profesiją. Dar po dvidešimties metų tokiu pat kūrybiniu keliu pasuko ir J.Kuzmickaitė. Jūratei tebuvo vos septyneri, kai ji neteko mylimo tėvelio, tačiau perėmė geriausius jo charakterio bruožus. Po Mergelės ženklu gimusi Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, LŽS Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio“ laureatė Jūratė Kuzmickaitė, kas reta šiandien žurnalistiniame pasaulyje, yra objektyvi, pakanti, geranoriška, neįsižeidžianti. Svarbiausia, rami ir tolerantiška. Kai anądien sutiktas vienas šio dienraščio fotožurnalistas pasidžiaugė, kad dabar redakcijoje vyrauja ramybė, susiklausymas, pagarba vienas kitam, supratau, kad tai naujosios „Kauno dienos“ vyriausiosios redaktorės nuopelnas.
Tolerantiškai žurnalistei bus nelengva atgaivinti senąją „Kauno dienos“ dvasią, nes pastaraisiais metais redakciją vienas po kito paliko geri žurnalistai – spaudos veteranai, o jaunųjų dabar kitoks požiūris į darbą. Keturiasdešimt penkerių Jūratei Kuzmickaitei – pati branda, todėl ji tikrai pasieks, kad laikraštis vėl turėtų išskirtinį savo veidą, publikacijos nebūtų tokios, kaip informacinių agentūrų ar internetinių svetainių, kad vėl “laisvą plotą“ laikraštis surastų ir probleminėms bei publicistinėms talentingų neetatinių autorių publikacijoms.
Belieka LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos vardu palinkėti kolegei Jūratei Kuzmickaitei – Mališauskienei, nuo šiol diriguojant dienraščiui, kad jo pagrindinė žurnalistinė gaida būtų: “Žmogus žmogui apie žmogų!“
Nuotraukose: Naujosios „Kauno dienos“ vyriausiosios redaktorės Jūratės Kuzmickaitės gyvenimo akimirkos ne prie žurnalistinio stalo, o Ispanijoje su vyru Edmundu bei Rotušės aikštėje su kolegėmis, dabar jau „buvusiomis”…
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
