2011-ųjų sausio 27-ąją, Vilniaus apygardos teismas paskyrė penkiolikos tūkstančių litų baudą žurnalistui Gintarui Visockui, tinklaraščio www.slaptai.lt redaktoriui, ir priteisė dar beveik 8 tūkstančius litų teismo išlaidų, už buvusio kandidato į prezidentus generolo Česlovo Jezersko įžeidimą.
Atvejis, kai žurnalistas baudžiamas už viešo asmens vertinimus, nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje – pirmas. Teismo nutartyje skelbiama, kad „G.Visockas, mesdamas ant Č.Jezersko įtarimą tuo, kad jis galėjo būti slaptas Valstybės Saugumo Komiteto] (t.y. KGB – V.V.) bendradarbis, siekė jį diskredituoti ir tokiu būdu pažemino”.
Sprendimas priimtas apeliacine tvarka, todėl yra galutinis ir neskundžiamas. Netrukus po to teismo sprendimo paskelbimo, Gintaras Visockas spaudoje pareiškė, kad šį sprendimą skųs Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.
Ką šis precedentas reiškia Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistikai? Pravarti, drausminanti priemonė, turėsianti paskatinti žurnalistus laikytis aukštesnių profesinės etikos standartų, ar priešingai – pavojingas signalas visai žurnalistų gildijai, įspėjantis apie galimą netiesioginį kėsinimąsi į žodžio laisvę ir pakibusį „Damoklo kardo” virš laisvos spaudos?
Apie tai vasario 1-ąją, antradienį ,10.05 val. „Žinių radijo” pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija”. Laida kartojama vakare – 19.10 val. Laidoje dalyvauja pats šios teismo dramos herojus Gintaras Visockas, teisininkas, žmogaus teisių gynėjas Henrikas Mickevičius, viešosios komunikacijos specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis ir portalo „Delfi” vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė.
„Žiniasklaidos anatomija” yra bendras Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Žinių radijo projektas. Laidą rengia Vidmantas Valiušaitis.
