2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Laurynas Verpetinskas. Lietuvos sporto žurnalistika - dvidešimtmečio vaikino akimis...


Laurynas_1_II.JPG...Kaip jau žinote, esu dvidešimtmetis vaikinas, norintis tapti sporto žurnalistu. Siekiantis gyventi sporto pasaulyje, jo nepakartojamoje emocijų atmosferoje...

Tačiau galbūt ji nepakartojama tik man vienam? O kas gi iš tikrųjų yra sporto žurnalistika, ką reikėtų keisti, tobulinti?

Sporto žurnalistikos paskirtis - rinkti ir operatyviai sisteminti informacijas apie sportinius įvykius, renginius, sportininkų treniruotes ir varžybas. Tai ne tik straipsnių, apžvalgų bei interviu rašymas, bet ir tiesioginis varžybų komentavimas per radiją, televiziją, interviu ir reportažų eteriui rengimas.

Manau, kad ne kiekvienas gali tapti sporto žurnalistu. Kokių savybių  jam reikia ? Visų pirma, išmanyti kuo daugiau sporto šakų. Antra. Turi būti labai komunikabilus, pasitikintis savimi, be baimės jausmo. Trečia.  Žingeidus, landus, atkaklus, entuziastingas. Ketvirta.Taisyklingai, aiškiai, greitai rašyti, įtaigiai kalbėti.

Nemažai, ar ne? Nekoks yra sporto žurnalistas, neturintis mano nurodytų savybių. Tai profesija, kuriai būtinas pašaukimas, aistra. Darbo daug, o atlygis už jį mažas, bet ne viskas pinigais matuojama. Svarbiausia - pasitenkinimas mylima profesija.

Kokia šiandien situacija mūsų šalies sporto žurnalistikos pasaulyje? Kodėl tai prakalbus, į galvą „šauna“ mintis – krepšinis... Galbūt viena iš priežasčių, kad Lietuvos žmonės ir žurnalistai labiausiai domisi šia sporto šaka. Ar įmanoma tai pakeisti, paįvairinti sporto pasaulio sąvoką? Nėra neįmanomo, bet tai lyg verslas, kur paklausa - lemia pasiūlą. Reikia aukštų kitų sporto šakų rezultatų, kad jie skatintų didelį susidomėjimą. Sunku, bet ne viskas prarasta. Reikia iniciatyvių žmonių, kurie propaguotų ir populiarintų įvairias sporto šakas. Mano pasiūlymas – plėsti sporto leidinius, kurti universalias internetines svetaines, kuriose butų pristatomos mažiau populiarios šakos. Tokios sporto žurnalistų iniciatyvos laukiu ir aš.

Lietuvoje stinga specializuotų interneto svetainių ir televizijos laidų, o sporto portaluoser dirba jauni ir neprityrę žmonės. Tai ne blogybė, nes, mano nuomone, jaunatviškas entuziazmas ir atsidavimas sportui, atperka patirties žurnalistikoje stoką. Vyksta „lenktynės“, kuri internetinė informavimo priemonė pateiks naujieną greičiau, o interviu paruoš įdomesnį, išradingesnį. Informacijos pateikiamos operatyviai ir objektyviai. Bet dėl „greičio“ nukenčia kokybė. Kas kita - televizija bei laikraščiai. Norint čia dirbti, reikia didesnės patirties ir išsilavinimo, todėl vyksta atranka. Masinės informacijos priemonių vadovai žino, kad konkurencija yra „sveikas“, geras dalykas, motyvuojantis siekti norimų darbo rezultatų.

Lietuvoje sporto žurnalistų nėra daug. Gal dėl to varžybas dažniausiai komentuoja vienas, nors dviejų žmonių pokalbis taptų diskusija ir tai transliacijas padarytų dar įdomesnėmis. Tai įrodo užsienio šalių praktika. Tačiau Lietuvos sporto žurnalistika, mano nuomone, yra pakankamai gera, tačiau jai  reikalingos ir naujovės...

Vertėtų priminti įvairių sporto šakų, ne krepšinio, atotrūkį nuo žmonių. Turime nemažai puikių lengvaatlečių, penkiakovininkų, dviratininkų, plaukikų, imtynininkų, kurie Europos ir pasaulio čempionatuose tampa net nugalėtojais. Tačiau apie tai mes dažniausiai sužinome, kai grįžta tautiečiai ir juos pagerbia šalies vadovai. Kodėl niekas nesirūpina TV transliacijomis iš įvairių čempionatų, nėra reportažų spaudoje, internetiniuose portaluose, kur nereikia tokių lėšų, kaip televizijoms... Tai didžiausias minusas, nes kitų priekaištų informavimo priemonėms neturiu. Žurnalistai dirba kokybiškai, brandžiai.

Tai tiek dvidešimtmečio, tikiuosi būsimo sporto žurnalisto, įžvalgų ir pastebėjimų. Linkiu sau ir visiems nesustojančio progreso. Tenelieka blogybių, ir visus džiugina  žurnalistų ieškojimai bei atradimai.

Nuotraukoje: Komentarų autorius, svajojantis apie sporto žurnalisto profesiją, dvidešimtmetis Laurynas Verpetinskas

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)